Jau daugiau kaip 2 tūkst. metų žmonės savo soduose augina slyvas – vieną populiariausių sodo kultūrų, Lietuvoje nokstančią nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos. Skanūs ir naudingi vaisiai tinka beveik visur: su slyvomis galima gaminti įvairius desertus, kepti puikius pyragus, apkepus, dėti į mėsos patiekalus, marinuoti, džiovinti, šaldyti, virti uogienes, kompotus... Taigi noksta slyvos – artėja ruduo...
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Laukinio hibrido odisėja

Slyvos, kurias jau daugiau kaip 2 tūkst. metų žmonės augina savo soduose, – kultūrinės. Laukinėje gamtoje tokių nėra. Tiesa, šių kultūrinių slyvų protėviai žinomi – juos mokslininkai nustatė kryžmindami laukines slyvas, kol gavo jau nuo seniau žinomą kultūrinę veislę. Taigi savotiško atgalinio eksperimento būdu.

Kažkada, prieš 2 tūkst. metų, susikryžminę laukiniai augalai padovanojo žmonijai nuostabių vaisių. Labiausiai tikėtina, kad tai atsitiko Kaukaze. Tačiau tikrąja slyvų tėvyne tapo Kinija, nes pirmieji masiškai auginti kultūrines slyvas soduose pradėjo Azijos gyventojai.

Kinų filosofo ir mąstytojo, gyvenusio 551–479 m. pr. m. e., Konfucijaus tekstuose randama įrašų, kuriuose slyvos minimos kaip vienos iš senovės Kinijos gastronomijos lyderių. Kaip žinoma, slyvos žydi anksti, todėl Kinijoje šis medis laikomas jaunystės ir nekaltybės simboliu. Vestuvių guolis Kinijoje puošiamas slyvų žiedų spalvos užklotu. Savo simboliką slyvos turi ir Japonijoje. Čia ankstyvą ir dar vėsų pavasarį žydintis medis simbolizuoja stiprų ir negandoms atsparų samurajų.
Tad savo kelionę po pasaulį kultūrinės slyvos pradėjo iš Azijos. Aleksandras Makedonietis iš ten atvežė slyvų į Viduržemio jūros regioną, o jau gerokai vėliau žymus Romos karvedys ir politikas Gnėjus Pompėjus užveisė jų romėnų soduose. Graikai taip pat augino kai kurių veislių slyvų. Jos ne kartą minimos graikų mituose. Beje, pirmaisiais atsiradimo šioje šalyje metais slyvos kainavo milžiniškus pinigus. Tačiau graikai nebūtų graikai... Jie labai greitai suprato, kaip sparčiau ir geriau auginti šiuos vaismedžius. Tad netrukus slyvos prarado delikateso statusą. 

Jau labai seniai slyvos pasiekė ir Europą, kur tapo viena populiariausių sodo kultūrų. Archeologai slyvų kauliukų rado senovinių kaimelių griuvėsiuose dabartinės Šveicarijos ir Vokietijos teritorijose. Ir dabar net 80 proc. slyvų derliaus išauginama Europoje – ypač daug Vengrijos ir Balkanų šalių soduose.

Sveikatai nusipelnęs vaisius

Skanūs ir naudingi vaisiai nuo seno kėlė ne tik sodininkų, vartotojų, bet ir mokslininkų susidomėjimą. Štai britų mokslininkai teigia, kad slyvos – laisvųjų radikalų neutralizavimo lyderės tarp visų vaisių. Tik po jų rikiuojasi kiti „nusipelnę veikėjai“: razinos, mėlynės, juodieji serbentai, apelsinai, obuoliai ir kt. Slyvos puikiai nukenksmina šias pavojingas daleles, lemiančias ankstyvą senėjimą, sukeliančias širdies ir kraujagyslių ligas bei vėžį. Be to, slyvose gausu sveikatai naudingų mineralinių medžiagų. 100 g slyvų jų yra net 1,3 g (pvz., kalio – 214 mg, kalcio – 28 mg, fosforo – 27 mg, natrio – 18 mg, magnio – 17 mg). 

Slyvos sukaupia nemažai vitaminų A, B1, B2, B6, K, PP, C, E. Ypač daug yra karotino ir vitamino P, mažinančio kraujospūdį ir stiprinančio kraujagysles. Beje, šis vitaminas išlieka ir perdirbus slyvas (pavyzdžiui, tyrėje, uogienėje ar kompote). Slyvose esantys angliavandeniai (9,9 mg) labai lengvai pasisavinami ir yra puikus energijos šaltinis. Na, o tiesiog stebuklingas šių vaisių poveikis žarnynui priklauso nuo ląstelienos gausos.

Slyvos veikia kaip organizmo valytojos – jos šalina cholesterolį, bloguosius medžiagų apykaitos produktus, toksinus, gerina virškinamojo trakto ir žarnyno veiklą, padeda kepenims atlikti savo funkciją, tinka sergant inkstų ligomis, hipertonija. 

Negana to, nuostabiosios slyvos teigiamai veikia nervų sistemą, padeda įveikti nuovargį, gerina atmintį, didina vyrų potenciją, greitina medžiagų apykaitą – žodžiu, atkuria ir palaiko mūsų organizmo harmoniją. Gerosios slyvų ypatybės atsiskleidžia ir gydant reumatą, podagrą.
Slyvas vertina ir dietologai, skatinantys atsikratyti nereikalingų kilogramų. Štai Ispanijos dietologai paskelbė, kad 1–2 dienų slyvų dieta išvalo organizmą ir padeda atsikratyti 1–2 kilogramų. Organizmą puikiai valo ir slyvų sultys. Jų rekomenduojama gerti 2 kartus per dieną prieš valgį.

Maistingas skanėstas

Dabar pasaulyje žinoma daugiau kaip 2 tūkst. slyvų rūšių. Iš esmės visos jos vienodai naudingos. Su slyvomis galima gaminti įvairius desertus, kepti puikius pyragus, apkepus, dėti į mėsos patiekalus ir pan. Slyvos – vieni tinkamiausių vaisių konservuoti. Jos skanios ir marinuotos, ir džiovintos, ir šaldytos. Iš slyvų verdamos uogienės, tyrės, džemai, kompotai. Jas puikiai tinka maišyti ir su kitomis sodo bei miško gėrybėmis – obuoliais, kriaušėmis, bruknėmis ir kt. Nepaprastai skanūs ir galintys paįvairinti mūsų stalą yra slyvų padažai. Jie gali būti ir saldūs, ir aštrūs su įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis. 

Labai vertinamos džiovintos slyvos. Beje, jų kaloringumas net 4–6 kartus didesnis nei šviežių vaisių, todėl jų turėtų vengti nutukę bei diabetu sergantys žmonės. Džiovinti labiausiai tinkamos didelės, mėsingos, tankaus minkštimo, skanios ir turinčios tvirtą luobelę bei lengvai atsiskiriantį kauliuką slyvos. Dideles slyvas rekomenduojama džiovinti be kauliukų, mažesnes – su kauliukais.
Norint džiovinti slyvas orkaitėje, nuplautas ir apdžiuvusias jas reikėtų paskleisti ant skardos ir apie 3 val. laikyti atviroje 50 °C temperatūros orkaitėje, tuomet ją išjungti 2–3 val., slyvas pamaišyti ir vėl tą patį pakartoti. Slyvoms apdžiuvus, temperatūrą galima padidinti iki 80 °C. 

Slyvas galima ir šaldyti. Patogiausia tai daryti prieš šaldant išėmus slyvos kauliuką, nes jis sušaldytas apkarsta ir gadina slyvų skonį. Slyvas galima užšaldyti be cukraus arba užpiltas cukraus sirupu. 

Natūraliai šaldytos slyvos gali būti naudojamos salotoms, vaisiniams plovams gaminti, jų galima dėti į mėsos patiekalus. Šaldytų slyvų laikymo trukmė neturėtų būti ilgesnė kaip 12 mėn., nes laikant ilgiau labai sumažėja vertingųjų medžiagų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų (42)

Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu...

Po rekonstrukcijos atidarytą „Maximą“ sekmadienio vakarą užliejo vanduo gedimas parduotuvėje likviduotas (177)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1395)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (5)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...

Norite užauginti sveikus vaikus? Sekite suomių pavyzdžiu (3)

Aktyvūs vaikai yra ne tik laimingesni, bet pasižymi geriau išlavintais gebėjimais, sveikatos...

Persigalvojo: su slaptažodžiais nebereikia tiek vargti (7)

Tikriausiai jūsų slaptažodis – paini raidžių, skaičių ir punktuacijos kombinacija. Pasirodo,...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien (11)

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (77)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (42)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...