Mūsų protėviai sakydavo: „Geri žiemos dantys viską suryja.“ Todėl jų rūsiuose visada buvo kaupiamos atsargos žiemai. Daugelis dabartinių šeimininkių taip pat gaudo „vasaros akimirkas“ ir stengiasi jas uždaryti į stiklainius, kad žiemą galėtų jomis mėgautis... Turbūt todėl konservavimas visada išlieka populiarus ir susidomėjimas naujais receptais neslūgsta.
Kandidatai į troškinius
Antroji rugsėjo pusė – derliaus nuėmimo ir pasirengimo žiemai pabaiga. Tačiau vis dar tęsiasi darbymetis ruošiant atsargas žiemai. Žinoma, jūsų rūsiuose turbūt gausu įvairių konservų, kuriuos paruošėte vasaros pabaigoje: lentynose puikuojasi marinuoti agurkėliai, pomidorai, uogienės, kompotai...
Dabar pats metas papildyti atsargas rudeniškais produktais. Juk tiek įvairiausių gėrybių dar liko! Be to, daržovės – nebe tokios gražios: visada lieka nesunokusių pomidorų, paprikų, ne visi burokėliai, kopūstai, salierai, svogūnai, česnakai pasirodo tinkami ilgiau laikyti. Štai jums puikūs kandidatai konservų atsargoms papildyti. Geriausia išeitis – daržovių salotos ir įvairūs troškiniai. Jie suteikia nemažai malonumo šaltomis žiemos dienomis ir vakarais.
Daržovių ir vaisių deriniai gali itin paįvairinti mūsų valgiaraštį. Jie tinka ir kaip užkandis, ir kaip garnyras prie mėsos bei žuvų patiekalų.
Ir materialistui, ir idealistui
Konservuoti daržovių troškiniai ir salotos – tai produktai tiems, kas mėgsta viskuo apsirūpinti iš anksto. Šiuolaikinis gyvenimo ritmas moko mus tausoti laiką, o ekonominės aktualijos – taupyti pinigus. Taigi, paaukoję keletą rugsėjo vakarų konservuotoms atsargoms paruošti, išspręsite ne vieną problemą.
Pirmiausia, pailginsite netinkamų ilgiau laikyti daržovių ir vaisių gyvenimą, išsaugodami juose esančius vitaminus ir naudingąsias medžiagas. Antra, žiemą parėjus iš darbo nebereikės stypsoti prie viryklės ir gaminti garnyrus ar salotas – pakaks atsidaryti stiklainį. Trečia, sutaupysite gardesniam mėsos ar žuvies gabalėliui, nes salotos ir garnyras nebekainuos. Tačiau bene svarbiausia, kad nuolat jusite vasaros aromatus, kurie šaltą žiemos dieną džiugins visą šeimą.
Nuo ko pradėti?
Pirmiausia nuo tinkamai paruoštų indų. Visada stenkitės pasirinkti tokio dydžio indus, kad, juos atidarę, gaminį galėtumėte kuo greičiau suvalgyti. Labai svarbu, kad tara nepakištų kojos ir nesugadintų viso jūsų darbo, todėl rinkdamiesi stiklainius atidžiai juos apžiūrėkite: ar jie kokybiški, neįtrūkę.
Gaminant troškinius ir salotas ypač svarbi švara. Marinuodami dar galime pasikliauti actu, saugosiančiu mūsų konservus, o čia viskas priklauso nuo mūsų tvarkingumo. Užterštus stiklainius rekomenduojama išplauti karštu vandeniu su soda (1 l vandens – 1 arb. šaukštelis sodos), kitus – su buitiniais indų plovikliais. Svarbu, kad neliktų ploviklio liekanų.
Švarius stiklainius reikia iškaitinti 100 °C temperatūroje, kad išgaruotų drėgmė. Gaminius galima pilstyti tik į sausus stiklainius. Be to, niekada nevalykite stiklainių šluostėmis: likę nematomi pūkeliai gali sugadinti konservus. Dangtelius taip pat būtina dezinfekuoti. Metalinius dangtelius galite 2 min. panardinti į verdantį vandenį, o paskui ištrinti etilo arba salicilo alkoholiu. Plastikinius išplaukite karštu vandeniu su plovikliu ir ištrinkite alkoholiu.
Nepašalinkite vitaminų!
Konservavimo sėkmė dažnai priklauso ir nuo to, ar tinkamai paruošta žaliava, ar naudojamos tinkamos medžiagos ir įrankiai. Labai svarbu, kad ruošiamos daržovės ar vaisiai būtų deramai apdoroti. Antraip jie gali tapti beverčiu turiniu skrandžiui užkimšti. Kaip to išvengti? Svarbiausia – stenkitės perdirbti ką tik nuskintus vaisius ir daržoves, o jei nėra tokios galimybės, laikykite paskleistus vėsioje vietoje ne ilgiau kaip 48 val. Norėdami išsaugoti produktų spalvą, skonį ir konsistenciją, laikykitės receptūros.
Daržovių kokybė gali pablogėti net jas plaunant ar valant. Plaukite nestipria šalto arba drungno vandens srovele, su šepečiu. Bulves, burokėlius, pastarnokus, salierus, petražoles, morkas, ropes, griežčius plaukite du kartus – prieš skusdami ir nuskutę. Žiedinius kopūstus, brokolius, kai kurias lapines daržoves 10 min. palaikykite pasūdytame vandenyje, kad išlįstų kenkėjai.
Daržovių odelėje ar po ja kaupiasi dauguma mineralinių medžiagų, vitaminų, eterinių aliejų ir kitokių vertingų medžiagų. Todėl daržoves reikia lupti kuo ploniau. Ypač daug vertingų medžiagų galima netekti plaunant nuvalytas daržoves. Nuvalytas daržoves reikia plauti nepjaustytas. Kuo ilgiau smulkiai supjaustytos daržovės bus vandenyje, tuo didesni bus įvairių medžiagų nuostoliai. Negalima nuluptų, juo labiau supjaustytų daržovių ir vaisių laikyti ore. Jie džiūsta, keičia spalvą, mažėja jų maistingumas.
Kelias į stiklainį
Labai svarbu tinkamai susmulkinti daržoves. Daržovės pjaustomos atsižvelgiant į jų rūšį ir paskirtį. Pjaustoma taip, kad daržovių forma būtų panaši į kitų produktų, įeinančių į patiekalų sudėtį. Žinoma, troškiniams tai nėra taip aktualu.
Daržovės turi būti smulkinamos nerūdijančiojo plieno ar plastikiniais įrankiais. Daržovėms pjaustyti reikia turėti atskirus peilius ir pjaustymo lenteles. Kad nepavargtų ranka, yra siūloma pjaustyti ta peilio dalimi, kuri yra arčiau koto, peilio smaigalio nepakeliant nuo lentos. Peilio kotą dera laikyti visu delnu.
Ypač daug vitaminų netenka daržovės, sutrintos per metalinius tinklelius arba smulkinamos netinkamo metalo mėsmalėmis ir pjaustyklėmis. Pjaustomas daržoves veikia deguonis ir šviesa, tad susmulkinti jas reikia greitai ir tuojau pat apdoroti arba bent uždengti dangčiu. Kuo labiau susmulkintos daržovės, tuo mažiau jose vertingųjų medžiagų.
Termiškai apdorojant daržoves (verdant, kepant, troškinant ir pan.) būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Daržovės liks maistingesnės, jei virsite jas nerūdijančiojo plieno, emaliuotuose ar organinio stiklo induose. Verdant vandenyje, labai svarbus jo kiekis. Kuo daugiau vandens, tuo daugiau netenkama vitaminų ir mineralinių medžiagų. Kuo ilgiau daržovės verda, tuo didesni vitaminų nuostoliai.