Japonų restoranų, kurių meniu yra okomiaki, lankytojai iš tiesų turi būti pasiruošę kepti. Ir būtent tai, ką jie mėgsta. Padavėjai atneša užminkytą tešlą, klausia kliento, kokio įdaro norėtų, atneša jo ir... pasišalina.
Toliau jau “buria” patys lankytojai. Jie kepa padą, vėliau deda įdarą. Paprastai tai būna daržovės, jūros gėrybės, mėsa, sūris. Vėliau gardinama saldžiu arba aštriu sojos padažu, apibarstoma džiovintais jūros dumbliais ir smulkiai supjaustyto tuno gabaliukais.
Okomiaki, skirtingai nei itališkoji pica, specialia mentele, vadinama kotė, dalijama kvadratiniais gabaliukais. Valgo japonai tokią picą irgi kaip kas mėgsta - lazdelėmis, peiliu ir šakute arba rankomis. Skani ji ir šilta, ir jau atvėsusi.
Pagaminti okomiaki daug laiko nereikia - apie 40 minučių.
Okomiaki receptas
- Lygiomis dalimis (maždaug po 200 g) supjaustomi virti ir atšaldyti lakštiniai makaronai, kalmarai, kopūstas.
- Smulkiai supjaustoma 50 g svogūno ir toks pats kiekis krevečių.
- Patarkuojama fermentinio sūrio.
- Viskas sumaišoma giliame inde.
- Pridedama tuno gabaliukų.
- Atskirai supjaustoma 100 g minkštos kiaulienos (gali būti virta, kepta, rūkyta).
- Tešla užmaišoma iš vieno kiaušinio, 2 stiklinių vandens, trijų šaukštų miltų. Viskas gerai išmaišoma. Tešla supilama į indą, kuriame supjaustytas įdaras. Išmaišoma.
- Kepama nedideliame kiekyje aliejaus. Gautą mišinį pilame į gerai įkaitintą keptuvę, sulyginama, ant viršaus suberiame kiaulieną. Kepama iš abiejų pusių.
- Iškepta “pica” apšlakstoma sojų padažu arba gardinama majonezu, prieskoniais, tuno gabaliukais.
