Venesuela, Ekvadoras ir kitos aukštos kokybės pupeles siūlančios šalys negali diktuoti didesnių kainų, nes jas lemia pokyčiai naujesnėse ir stambesnėse gamintojose, tokiose kaip Dramblio Kaulo Krantas, kur užauginama apie 40 proc. pasaulio kakavos pupelių. Gausūs Dramblio Kaulo Kranto derliai mažina pasaulines kainas ir neskatina kitų šalių žemdirbių auginti aukštos kokybės pupeles, nes šiuo metu nėra aiškių būdų atskirti, kurios yra itin geros.
"Norime ne tik pasirinkti tinkamą rūšį, bet ir nustatyti, ar įmanoma atlikti kokią nors išankstinę atranką, - sakė vienas tyrimo bendradarbių Robertas van Lo (Robert van Loo). - Projektas turi pasiūlyti pigų ir greitą kakavos skonio išankstinį patikrinimą siekiant užtikrinti didesnę naudą žemdirbiams".
Kai prieš 500 metų ispanai Pietų Amerikoje pirmąkart aptiko kakavą, ji buvo vadinama "dievų maistu". Daugelis šiandieninių šokolado mėgėjų su tuo sutiktų, tačiau, konditerijos pramonei tapus milijardų dolerių vertės pasauliniu verslu, gamintojams labiausiai rūpi pasiūlyti gerą skonį, aromatą ir sudėtį. Iš įvairių regionų kakavos pupelių gaminamas skirtingų rūšių kakavos sviestas, kuris yra svarbiausia šokolado sudedamoji dalis. Tad mokslininkai nori nustatyti geriausią šokolado žaliavą.
Mokslininkai tiria kelis šimtus pupelių rūšių iš Ekvadoro, Trinidado ir Tobago, Papua Naujosios Gvinėjos bei Venesuelos. Šie pavyzdžiai lyginami su antros pagal dydį pasaulyje kakavos gamintojos Ganos, kuri jau laikoma aukštos kokybės eksportuotoja, pupelėmis. "Svarbiausia yra palyginti tai, ką gamintojai vadina gera kokybe, su kakavos fizinėmis bei cheminėmis savybėmis", - teigė Fredis Amoresas (Freddy M. Amores), kuris vadovauja projektui Ekvadoro nacionaliniame žemės ūkio tyrimų institute (INIAP).
Projekto dalyviai bando įvairius pupelių fermentavimo ir džiovinimo būdus bei tiria cheminius junginius, kurie kakavai suteikia įvairių skonio savybių. Mokslininkai ištyrė ir pavyzdžių infraraudonuosius bei kitus akiai nematomus atspalvius, molekulinę masę ir šviesos absorbavimo bei atspindėjimo savybes. Manoma, kad visi šie aspektai gali būti kaip nors susiję su kakavos kokybe. Be to, mokslininkai bando kakavos pavyzdžius sugrupuoti pagal DNR savybes.
"Pasidaro tikrai įdomu, kai šią informaciją susiejame su degustavimo grupių rezultatais", - sakė R. van Lo (Robert van Loo). Šios degustatorių grupės išbando kakavos pupeles, o vėliau mokslininkai ieško sąsajų tarp ekspertų nuomonės ir mokslinių rezultatų.