Didėjant prekybos apimtims ir geografijai reikėjo pasirūpinti ir arbatos kokybe. Sumanūs kinai greitai rado išeitį, sukurdami dvi naujas arbatos rūšis – juodąją ir juodąją arbatą aromatizuotą natūraliais gėlių eteriniais aliejais ir žiedlapiais.
Manoma, kad juodosios arbatos gaminimo procesas išsivystė iš dalinės fermentacijos arbatos ruošimo, kaip šios fermentacijos, o tiksliau oksidacijos, laiko pratęsimas. Tradiciškai juodosios arbatos gamyboje yra pagrindinės keturios pakopos: vytinimas, vyniojimas, oksidacija ir džiovinimas.
Pirmiausia nuskinti žali arbatos lapeliai kelioms valandoms yra paskleidžiami ant bambuko padėklų. Jei ruošiama aukštesnės kokybės arbata, vytinama pavėsyje. Pavytę lapeliai suminkštėja, todėl juos galima vynioti nesulaužius. Vyniojama būdavo rankomis, dabar daug kur šis procesas mechanizuotas. Vyniojant lapelių kraštai sutrūkinėja atverdami ląstelių membranas, pradeda skirtis rauginės medžiagos, skatinančios oksidaciją.
Suvynioti į didelius gniužulus lapai išskiriami ir paliekami kelioms valandoms tolimesnei oksidacijai, kurios metu galutinai pasikeičia žalio lapelio spalva ir aromatas. Oksidacija sustabdoma veikiant aukštai temperatūrai. Lapeliai išdžiovinami ir persijojami per specialius sietus, atskiriant stambesnes frakcijas nuo smulkesnių. Pridėjus gėlių žiedų ar eterinių aliejų, arbatžolės dar kartą džiovinamos ir gaunama natūraliai aromatizuota juodoji arbata.
Skirtingai nuo žaliųjų arbatų, juodosios arbatos yra rūšiuojamos pagal nustatytus tarptautinius standartus. Pirmiausia rūšiuojama pagal sodus, skynimo laiką ir svarbiausia – pagal tai, koks lapas yra skinamas ir kaip apdorojama. Geriausios juodosios arbatos yra aukštikalnių lapelių arbatos iš pirmojo lapelio ar pumpurėlio (žymima FOP), prie labai aukštos kokybės lapelių arbatų gali būti pridėtos dar kelios raidės papildančios informaciją apie šią arbatą (pvz.: STGFOP – special tippy golden flowery orange pekoe – ypatinga, su daug auksinių lapų ir pumpurėlių viršūnėlių, pirmųjų lapelių arbata). Smulkesnės frakcijos arbata paprastai būna tamsesnės spalvos ir stipresnė, lapelių - subtilesnio skonio ir aromatų. Smulkiausios frakcijos arbata (fannings) yra naudojama vienkartinės arbatos gamybai.
Daugiausia juodosios arbatos pagamina Indija, Šri Lanka, Kenija.
Juodųjų arbatų įvairovė yra irgi labai didelė. Geriausiomis juodosiomis arbatomis yra laikomos Indijos Dardžilingo srityje išaugintos arbatos. Jos vadinamos arbatų "šampanu". Tai puikaus skonio, malonaus muskatinio aromato, stipriai tonizuojančios arbatos. Asame (kita Indijos sritis) išauginama daugiausia juodosios arbatos, kurios didžioji dalis yra smulkios frakcijos (BOP arba CTC). Tai sodraus skonio, labai gražios vario spalvos arbata mėgstantiems stiprias arbatas, puikiai tinkanti gerti su pienu. Kenijoje didžioji dalis arbatos skirta CTC arba taip vadinamos "granuliuotos" arbatos gamybai. Ji stipri ir aromatinga.
Rūšinė lapelių arbata pasižymi gražia gėrimo spalva, maloniu aksominiu skoniu ir geru aromatu. Kiniškos juodosios arbatos dažnai vadinamos vakarinėmis arbatomis, nes jose yra mažiau kofeino, jos švelnesnės savo skoniu. Kimuno arbatos yra tarp geriausių kiniškų arbatų, pasižyminčios subtiliu, orchidėjas primenančiu, aromatu ir salsvu skoniu. Šri Lanka – viena didžiausių juodosios arbatos gamintojų, jos arbata nuo kitų juodųjų skiriasi savo skoniu, kiek salsvu, primenančiu kiniškas, tačiau sodresniu ir maloniu lengvu aromatu bei gintaro spalva.
Juodoji arbata puikiai tonizuoja, nes iš visų arbatų rūšių joje yra daugiausia kofeino. Palaikius užplikytą juodąją arbatą ilgiau, ji tampa labiau sutraukiančio skonio, nes per ilgesnį laiką ekstrahuojasi daugiau rauginių medžiagų, kurios labai padeda virškinimui. Geriausia juodąją arbatą gerti tarp valgymų, kai norite atgauti jėgas ir padaryti trumpą pertraukėlę darbo metu. Malonus aromatas ir skonis atgaivina ir sustiprina. Tai patvirtina ir kinų autoriaus T’ien Yiheng pasakyti žodžiai:"Arbata padeda užmiršti šio pasaulio šurmulį"
