Spalvota dykuma stiklo inde

 (6)
Nedidelį sausringos pusdykumės ar dykumos kampelį galima sukurti stiklo inde. Tik reikia kelių kaktusų ar kitų sukulentų, žemės, smėlio ir akmenėlių. O kad dykuma nebūtų vien indo paviršiuje, siūlome atskleisti žemės ir smėlio spalvas bei raštus.
© Sodo spalvos
Augalų paieškos

Sukulentais vadinami augalai, kurie savo audiniuose kaupia vandens atsargas. Kartą palaistyti, jie gali išgyventi kelias savaites ar net mėnesius. Pagal tai, kur kaupiamas vanduo, skiriami stiebiniai ir lapiniai sukulentai.

Sukulentas
© Corbis/Scanpix

Geriausiai pažįstami kaktusai. Tai didelė įvairaus dydžio ir išvaizdos augalų šeima. Stiklo induose galima sodinti tik mažus kaktusus – jaunus arba smulkių rūšių. Patarčiau vengti auginti net ir mažus kalėdinius kaktusus – plokštenius (Schlumbergera). Mat rudenį, prieš žydėjimą, juos reikia laistyti gausiau, patręšti, o daugumai kitų sukulentų tuo metu kaip tik prasideda ramybės periodas.

Aeonium taip pat tinka tik jauni, kol neturi aukštų stiebų ir neišsišakoję.

Alavijai (Aloe) gan įvairūs. Kolekcijose auginama kelios dešimtys rūšių. Nors gerai pažįstame tik medėjantįjį alaviją, deriniams stikliniuose induose vertėtų rinkti smulkias rūšis. Labai gražūs jauni raibieji (A. variegata) ir dygliuotieji (A. ferox) alavijai.

Alavijas
© Corbis/Scanpix

Tarp daugybės storalapių (Crassula) yra gražių ir smulkių rūšių. Tai C. marnieriana, C. perforata, C. barklyi ir labai mėgiama C. lycopodioides. Jos auga ir plečiasi greitai.

Sukulentai, storalapiai
© Corbis/Scanpix

Eševerijos (Echeveria) sudaro didesnes ar mažesnes skroteles. Šie augalai derinami pagal indo dydį. Kartais kompozicijai sudaryti užtenka vienos eševerijos.

Eševerija
© Corbis/Scanpix

Karpažolės (Euphorbia) be galo įvairios. Stiklo induose puikiai atrodys tik tos, kurios išauga nedidelės, bet turi storus stiebus. Panašios į kaktusus yra E. obesa, E. resinifera, E. horrida.

Karpažolė
© Corbis/Scanpix

Avortijos (Haworthia) – labai puošnūs augalai, bet rūšių nedaug ir visos nedidelės. Dažniausiai namuose galima pamatyti juostuotąją avortiją (H. fasciata). Baltomis karputėmis išmarginti lapai pagražins bet kokį derinį.

Sukulentas, avortija
© Corbis/Scanpix

Kalankės (Kalanchoe) tinka nedidukės. Tiek smulkiais žiedeliais pasipuošusi raudonžiedė (K. blossfeldiana) , tiek sidabriškais lapeliais apsikaišiusi pūkuotoji (K. tomentosa) persodinamos ir atnaujinamos kasmet.

Lithops
© Corbis/Scanpix

Lithops ir jiems giminingos Faucaria yra maži, bet labai įdomūs augalėliai. Jie tinka bet kokio dydžio kompozicijoms. Labai gražiai atrodo rupiame smėlyje, tarp akmenukų, kriauklelių. Nepersodinti gali augti kelerius metus, jei tik tinkamai prižiūrimi.

Faucaria
© Corbis/Scanpix

Šilokai (Sedum) tinka beveik visi, nes dauguma yra smulkūs. Net svyrantis S. morganianum gali augti inde, kol šakelės pradės remtis į sieneles.

Sukulentai, šilokai
© Corbis/Scanpix

Stapelijos (Stapelia) ir Huernia induose sodinamos nedideliais kereliais, turinčiais po 3–5 šakas. Jos greitai išleidžia atžalas, todėl persodinamos kasmet.

Sukulentai, stapelia
© Corbis/Scanpix

Indai

Kompozicijoms tinka įvairūs stikliniai indai. Gražiai atrodo cilindro formos ar stačiakampės vazelės, taip pat ir siaurėjančios į apačią. Didesniems deriniams naudojami 5–10 l talpos apvalūs stikliniai akvariumai. Tik per lenktą stiklą sunkiau įžiūrėti žemės sluoksnių išdėstymą.

Sodinimo taisyklės

Sodinti sukulentus galima dvejopai: tiesiog į substratą arba į atskirus vazonėlius ir sustatyti stikliniame inde. Abu būdai yra pakankamai paprasti, o deriniai atrodo gražiai.

Sodinant į substratą siūlyčiau nenaudoti perlito ir panašių medžiagų. Užtenka smėlio ir durpių. Ant indo dugno pilkite smėlio sluoksnelį. Ant jo – sluoksnelį durpių. Tada iš vazonėlių atsargiai iškelkite augalus ir, neardydami šaknų gniužulų, sustatykite taip, kaip juos norėsite matyti derinyje.

Sukulentai, šilokai
© Corbis/Scanpix

Tarpus užpilkite durpėmis, o kraštuose – sluoksnį smėlio, durpių, vėl smėlio, kol pasieksite viršų. Sluoksniai nebūtinai turi būti tokio pat storio ir labai tolygūs. Visiškai vienodi atrodo kiek dirbtinai. Viršuje – būtinai smėlis. Jo paviršių dekoruokite akmenukais, kriaukelėmis, vandenyje papuvusio medžio šakelėmis, gal net viena kita keramikos dirbinio šuke. Tegul atrodo, kad augalai įsikūrę nelygiame paviršiuje.

Kuriant kompoziciją iš atskirų vazonėlių, darbo pradžia tokia pati. Tik augalai sustatomi su vazonėliais, o tarpus geriau užpildyti smėliu. Aplink gali būti daug baltos spalvos – perlito. Augalai maisto medžiagų gaus iš vazonėlyje esančios žemės, todėl nėra svarbu, koks substratas aplink. Paviršiuje palikite smėlį arba perlitą.

Sėkmės paslaptis – apšvietimas ir saikingas laistymas

*Indas su sukulentais turi stovėti šviesioje, saulėtoje vietoje. Kad augalai ilgiau išliktų gražūs, tvirti ir neištįstų, būtinas geras apšvietimas.

Sukulentai, stapelia
© Corbis/Scanpix

*Antra svarbi sąlyga – neperlaistyti. Iš stiklinio indo vanduo neturi kur išbėgti, kaupiasi dugne esančiame smėlyje, todėl pasodintus sukulentus pakanka laistyti kartą per mėnesį. Vandenį pilkite atsargiai šaukštu. Vis stebėkite, ar sudrėko smėlis. Jei jis patamsėjo, daugiau nebelaistykite. Į vandenį galite įlašinti kelis lašus kaktusams ir sukulentams skirtų trąšų.

*Jei augalai sustatyti su atskirais vazonėliais, juos laistykite kiekvieną atskirai, iš eilės šaukštu pildami vandenį ir stebėdami, kada sudrėks smėlis. Jei ant dugno užpilsite durpių ar kitokių tamsių žemiųs, nepastebėsite, kada jos sumirks.

*Kiek gyvuos derinys inde, priklauso ne tik nuo geros priežiūros, bet ir nuo pasirinktų sukulentų rūšių. Augalai auga nevienodai greitai. Jų proporcijos laikui bėgant gali pasikeisti. Po metų kuris nors sukulentas jau užims visą indą. Tada viską teks persodinti. Išėmus augalus, iškratomos žemės ir smėlis, o indas gerai išplaunamas. Ir vėl kompozicija kuriama iš pradžių. Gal kokius nors sukulentus norėsite pakeisti kitų rūšių ar bent mažesniais, jaunesniais augalais. Apie tai reikėtų pagalvoti iš anksto.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujos formos

Pomidorai. Kaip apsaugoti juos nuo maro? (34)

Fitoftorozė – viena kenksmingiausių ir dažniausių pomidorų ligų. Jos sukėlėjas grybas Phytophtora infestans pažeidžia visus antžeminius augalo organus. Ant stiebų ir lapkočių atsiranda pailgų, kartais susiliejančių, o ant lapų – netaisyklingų pilkai rudų dėmių. Kai liga išplinta ant žiedynų, šie pajuoduoja ir nudžiūva.

Aitriosios paprikos: galime auginti visus metus (5)

Aitriosios paprikos ne tik labai gražios – jos įtrauktos ir į Pasaulio sveikatos organizacijos gyvybiškai svarbių produktų dešimtuką. Apie aitriųjų paprikų savybes, jų įvairovę pasakoja kolekcininkė Ina Lenkaitienė iš Kazlų Rūdos, auginanti beveik pusšimtį aitriųjų paprikų veislių.

Remonto sąmata: kur galima sutaupyti, o kam geriau negailėti? (4)

Namų remontas atsiduria ne paskutinėje streso intensyvumo skalės vietoje. Ką jau kalbėti apie tai, kad remontas beveik visuomet kainuoja daugiau nei buvo planuota. Specialistai pataria, kaip sutaupyti nervų, pinigų, o svarbiausia – kur tvarkant būstą reikėtų investuoti daugiau, jei norite bent penkeriems metams atsisveikinti su remonto rūpesčiais.

Elektriniai paspirtukai: trumpalaikė mada ar naudingas prietaisas? (5)

Elektrinis paspirtukas – pasaulyje jau išpopuliarėjusi transporto priemonė, ypač patogi miestiečiams ir net keliaujantiems su šeima. Taip sako verslininkas Linas Kraniauskas. Jis tikina, kad lietuviai vis dažniau domisi tokios transporto priemonės pirkimu.

Kaip tinkamai prižiūrėti gertuvę (3)

Dažna daugelio palydovė darbe ir laisvalaikiu – vandens gertuvė, neleidžianti išdžiūti ir dehidratuoti. Tačiau retas, pasak specialistų, ją prižiūri, renkasi ir naudoja teisingai.