Dažniausia to priežastis – šviesos trūkumas namuose. Iš skirtingų šalių atkeliavusiems augalams kartais nepakanka šaltos lietuviškos saulės, bet kai kurie nėra išrankūs saulės šviesai. Juos nesunku auginti net nepatyrusiems gėlių augintojams.
Sansevjera
Dažnas namuose augina augalą, kurį vadina gyvate ar uošvės liežuviu. Tikrasis augalo vardas – sansevjera, pavadintas vieno italų kunigaikščio, gyvenusio XVIII a. Neapolyje, garbei. Yra žinoma daug sansevjeros rūšių, vienas iš labiausiai paplitusių hibridų – trijuostė sansevjera (lot. Sansevieria trifasciata).
Ši sansevjera – pati ištvermingiausia, gali augti daug metų nepersodinta ir netręšiama tiek, kiek tik leidžia vazonas. Lapai statūs, auga aukštyn, apie 1,5 m ir 2,5–7 cm pločio, su šviesesnėmis ir tamsesnėmis žaliomis skersinėmis juostomis. Senesni augalai kartais pražysta. Augalas nereiklus šviesai, todėl jam galite parinkti ir tamsesnę buto vietą. Atminkite, kad šviesoje augalas auga sparčiau, todėl sodinkite į didesnį vazoną. Būkite atidūs: neperlaistykite šios gėlės, ruoškite dirvožemį naudodami drenažą – žemę papildykite smėliu ar žvyru. Augalas gražiai dera su kitais augalais.
Kuokštinis chlorofitas
Chlorofitas (lot. Chlorophytum) – agavinių šeimos augalų gentis, kuriai priklauso visažaliai augalai, kilę iš Pietų Afrikos. Auga tankiais skrotelių kuokštais, iš kurių išaugina ilgas palaipas. Ant palaipų krauna mažus baltus žiedus ir ataugas, iš jų galima užsiauginti naują augalą. Kambariuose auginamos kelios veislės – žalialapė ir dryžuota.
Žalialapių veislių lapai siauri, linijiški, iki 40 cm ilgio, žali, o plačiau paplitusios dryžuotos veislės ‘Variegatum’ – su plačiomis baltomis juostomis per vidurį, išilgai pagrindinių gyslų. Augalas gana gajus ir nereiklus. Mėgsta saulėtą, šviesią vietą, bet jam tinka ir prieblanda. Augalo negalima perlieti, geriau palikti žemę sausesnę. Tinkamiausias substratas – kompostas, bet gerai auga bet kokioje žemėje.
Dracena
Dracena – lelijinių šeimos augalas. Gentyje yra apie 50 rūšių. Savaime auga Afrikos ir Azijos tropikuose bei subtropikuose. Patalpoms apželdinti rekomenduojamos 2 rūšys: kvapioji dracena ir dryžuotoji dracena. Kvapioji dracena tropinėje Afrikoje užauga iki 6 m aukščio. Lapai tamsiai žali, iki 80 cm ilgio, senų augalų susitelkę tik stiebo viršūnėje.
Dracenos sodinamos į velėninės, mėšlinės ir lapinės žemės bei smėlio mišinius. Jų šaknys paviršinės, todėl persodinant ant vazonėlio dugno įruošiamas geras drenažas. Augalas mėgsta šilumą ir šviesą, bet jam tinka tamsesnės bei kiek vėsesnės patalpos. Gerai auga +18–+20° C temperatūroje.
Maranta
Maranta priklauso marantinių šeimai. Tėvynė – drėgni Brazilijos atogrąžų miškai. Šis daugiametis žolinis augalas paplitęs kaip kambarinis, ypač veislė ‘Fascinator’. Augalas užauga 10–25 cm. Šviesiai žali lapai, abipus centrinės gyslos nusėti daugybe rusvai žalsvų dėmelių, kurias supa rožinės gyslelės.
Dieną lapai nulinkę žemyn, o sutemus užsilenkia viršun į miego padėtį. Augalui reikia nuolatinės šilumos. Geriausiai auga didesnėje nei +15 °C. Mėgsta drėgmę, todėl jei yra sausa, reikėtų nuolat apipurkšti lapus. Laistomas saikingai, žiemą mažai. Augalas nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl gerai auga ir tamsesniuose kambariuose.
Aspidistra
Šie augalai dar vadinami geležiniais dėl jų tvirtų, vertikaliai augančių lapų ir atsparumo aplinkos sąlygoms. Viena iš rūšių – aukštoji aspidistra (lot. Aspidistra elatior). Šios visžalės žolės, natūraliai paplitusios Japonijos miškuose, išaugina tamsiai žalius, odiškus, lancetiškus, kotuotus lapus.
Lapalakščiai siekia iki 50 cm ilgio ir 10 cm pločio. Lapkočiai labai tvirti – jie lapą laiko iškėlę tiesiai į viršų. Augalo žiedai skleidžiasi žemės paviršiuje pasislėpę tarp lapų. Gamtoje peržiemoja prie -17,7 °C šaltuko.
Skindapas
Skindapas (lot. Epipremnum) – aroninių šeimos augalas, jo tėvynė – Ramiojo vandenyno salos. Šis vijoklinis augalas užaugina iki 10 m ilgio ūglius. Dažniausiai auginama veislė – ‘Aureum’. Jaunų augalų lapai širdiški, gelsvai išmarginti, senesnių – didesni. Gerai auga šviesiose ir tamsesnėse vietose. Jei augalo vieta šviesesnė, jis užaugina didesnius lapus. Mėgsta kambario temperatūrą, ne žemesnę nei +16 °C.
Laistomas reguliariai, ypač jei kambaryje sausa. Pavasarį ir vasarą tręšiamas kas 2 savaites. Senus augalus, jei nuplinka stiebų apačios, reikia atnaujinti. Persodinamas kas 2 metus į negilius vazonus, genimas pagal poreikį. Mėgsta purškimą vandeniu.
Gebenė
Gebenė (lot. Hedera) – aralijinių šeimos sumedėjusių lianų gentis. Auga Pietų, Vakarų, centrinėje Europoje, Šiaurės Afrikoje, centrinėje, pietų, rytų Azijoje. Auga ant uolų, medžių, pasiekia 25–30 m aukštį. Skirtingų veislių augalai gali augti namuose, balkonuose, soduose. Pasaulyje yra apie 15 gebenių rūšių.
Lietuvoje savaime auga tik viena rūšis – gebenė lipikė. Ji – viena nereikliausių kambarinių gėlių. Namuose auginama labai daug gebenių veislių margais, giliai skiautėtais, beveik ovaliais ir kitokių formų lapais. Gebenės ant stiebų gali turėti orinių šaknų arba jų užuomazgų, o pasiekusios drėgną paviršių – įsišaknija. Namuose auginamos gebenės nežydi. Jų lapuose yra nuodingų medžiagų, todėl reikėtų saugoti nuo vaikų.