Kaip išgelbėti apšalusius narcizus ir tulpes?

Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo specialistai sako nepamenantys taip užsitęsusių šalčių. Apšalo daugiau nei 9 arų plote augančios įvairių veislių tulpės. Augalai nežus, bet kitų metų derliui gali būti pakenkta.
© Shutterstock nuotr.

„Kai kurios veislės lapai suglebo, aplaužyti, nes sniego buvo daug, tai svogūnėliai mažiau augs, o nuo tokio lapų pašalimo, manau, bus daugiau grybinių ligų, bus puvinių, o jeigu dar žada šaltas oras būti, tai nelabai padės mūsų gėlytėms“, – kalbėjo VDU botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Rita Maršelienė.

Apšalo ir kiti augalai – kliuvo rododendrams, astilbėms, bijūnams ir narcizams, kai kurioms magnolijoms. Bet jiems pražydus, pasak botanikų, šalčio padariniai neturėtų matytis. O kai kuriems augalams tokios sąlygos kaip tik tiko – gavo papildomos drėgmės, neišdžiovino pavasario vėjas ir saulė.

„Anksčiau pražydusi astelabė, žvaigždinė magnolija gavo sniego ir šalčio ir dalis vainiklapių truputėlį parudavo, bet išsiskleidus grožis tikrai bus, o japoninė vėliau pradėjo skleistis, tai jai pasisekė labiau, panašu, kad ji ir sveika liko“, – pasakoja VDU botanikos sodo botaninių kolekcijų kuratorė, dendrologė Jolanta Šabūnaitė.

Jei šalčiai užsitęs specialistai pataria augalus uždengti arba apsaugoti dūmų ir vandens garais.

„Visgi [reikėtų] ant viršaus plastikinę dėžutę uždėti ant jos – kelių sluoksnių agroplėvelę, ir kažkuo ją prispausti, nes augalai paaugę, tai jeigu dengsim agroplėvelę tiesiai ant augalų, užsnigs ant viršaus ir juos išlaužys“, – pataria R. Maršelienė.

Šiuo metu botanikos sode žydi maždaug 20 veislių ir rūšių tulpės. Gausiausiai – Kaufmano veislės ir hibridai. Tulpių žydėjimas įprastai skelbiamas balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujos formos

S. Paltanavičius: po Joninių lietaus užderės baravykai

Lietuvoje – vasara, pats aukščiausias jos aukštis! Vasarą ir šviesą simbolizuojančios Joninės užbaigs šios vasaros saulės laiką viršūnėn. Po to taip pat turėsime vasarą, tačiau gyvensime žinodami, kad ji mus iš lėto neša tamsos link.

Pomidorai. Kaip apsaugoti juos nuo maro? (34)

Fitoftorozė – viena kenksmingiausių ir dažniausių pomidorų ligų. Jos sukėlėjas grybas Phytophtora infestans pažeidžia visus antžeminius augalo organus. Ant stiebų ir lapkočių atsiranda pailgų, kartais susiliejančių, o ant lapų – netaisyklingų pilkai rudų dėmių. Kai liga išplinta ant žiedynų, šie pajuoduoja ir nudžiūva.

Aitriosios paprikos: galime auginti visus metus (5)

Aitriosios paprikos ne tik labai gražios – jos įtrauktos ir į Pasaulio sveikatos organizacijos gyvybiškai svarbių produktų dešimtuką. Apie aitriųjų paprikų savybes, jų įvairovę pasakoja kolekcininkė Ina Lenkaitienė iš Kazlų Rūdos, auginanti beveik pusšimtį aitriųjų paprikų veislių.

Remonto sąmata: kur galima sutaupyti, o kam geriau negailėti? (4)

Namų remontas atsiduria ne paskutinėje streso intensyvumo skalės vietoje. Ką jau kalbėti apie tai, kad remontas beveik visuomet kainuoja daugiau nei buvo planuota. Specialistai pataria, kaip sutaupyti nervų, pinigų, o svarbiausia – kur tvarkant būstą reikėtų investuoti daugiau, jei norite bent penkeriems metams atsisveikinti su remonto rūpesčiais.

Elektriniai paspirtukai: trumpalaikė mada ar naudingas prietaisas? (5)

Elektrinis paspirtukas – pasaulyje jau išpopuliarėjusi transporto priemonė, ypač patogi miestiečiams ir net keliaujantiems su šeima. Taip sako verslininkas Linas Kraniauskas. Jis tikina, kad lietuviai vis dažniau domisi tokios transporto priemonės pirkimu.