Kaip išgelbėti apšalusius narcizus ir tulpes?

Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo specialistai sako nepamenantys taip užsitęsusių šalčių. Apšalo daugiau nei 9 arų plote augančios įvairių veislių tulpės. Augalai nežus, bet kitų metų derliui gali būti pakenkta.
© Shutterstock nuotr.

„Kai kurios veislės lapai suglebo, aplaužyti, nes sniego buvo daug, tai svogūnėliai mažiau augs, o nuo tokio lapų pašalimo, manau, bus daugiau grybinių ligų, bus puvinių, o jeigu dar žada šaltas oras būti, tai nelabai padės mūsų gėlytėms“, – kalbėjo VDU botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Rita Maršelienė.

Apšalo ir kiti augalai – kliuvo rododendrams, astilbėms, bijūnams ir narcizams, kai kurioms magnolijoms. Bet jiems pražydus, pasak botanikų, šalčio padariniai neturėtų matytis. O kai kuriems augalams tokios sąlygos kaip tik tiko – gavo papildomos drėgmės, neišdžiovino pavasario vėjas ir saulė.

„Anksčiau pražydusi astelabė, žvaigždinė magnolija gavo sniego ir šalčio ir dalis vainiklapių truputėlį parudavo, bet išsiskleidus grožis tikrai bus, o japoninė vėliau pradėjo skleistis, tai jai pasisekė labiau, panašu, kad ji ir sveika liko“, – pasakoja VDU botanikos sodo botaninių kolekcijų kuratorė, dendrologė Jolanta Šabūnaitė.

Jei šalčiai užsitęs specialistai pataria augalus uždengti arba apsaugoti dūmų ir vandens garais.

„Visgi [reikėtų] ant viršaus plastikinę dėžutę uždėti ant jos – kelių sluoksnių agroplėvelę, ir kažkuo ją prispausti, nes augalai paaugę, tai jeigu dengsim agroplėvelę tiesiai ant augalų, užsnigs ant viršaus ir juos išlaužys“, – pataria R. Maršelienė.

Šiuo metu botanikos sode žydi maždaug 20 veislių ir rūšių tulpės. Gausiausiai – Kaufmano veislės ir hibridai. Tulpių žydėjimas įprastai skelbiamas balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujos formos

Kaip išgelbėti apšalusius narcizus ir tulpes?

Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo specialistai sako nepamenantys taip užsitęsusių šalčių. Apšalo daugiau nei 9 arų plote augančios įvairių veislių tulpės. Augalai nežus, bet kitų metų derliui gali būti pakenkta.

5 laistymo klaidos, kurias daro nepatyrę sodininkai

Pavasaris – sodininkams vienas labiausiai užimtų laikotarpių, kai sodo darbai įsibėga ir vos spėjame suktis. Gamtai kaip reikiant atbudus ne tik planuojame, kokias gėlynais ir želdynais puošti sodo erdves, kaip atbaidyti kenkėjus, bet ir kaip išlaikyti norimą augalų žalumą ištisą sezoną.

Sakuros – nereiklus grožis, galintis augti daugelio kieme (14)

Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodo skyriuje, esančiame Vingio parke, šį penktadienį nuo 16 val. vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami į sakurų žydėjimo šventę. Tiesa, japoninės vyšnios sode dar žydi negausiai dėl šalnų.

Kaip tvarkyti namus, kad jie dvelktų pavasariu (3)

Močiutė sakydavo, kad skolas būtina atiduoti iki šv. Kalėdų, o namus iš pagrindų susitvarkyti iki šv. Velykų. To iš jos išmoko mano mama, tų tradicijų laikausi ir aš. Juk iš tiesų be galo smagu švęsti tokias džiaugsmingas ir spalvingas šventes gaiviai kvepiančiuose namučiuose – tarytum pavasaris būtų įsitaisęs kiekvienoje jų kertelėje.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis apšiltinimo medžiagas (2)

Atėjo pavasaris ir prasidėjo statybų sezonas. Augant reikalavimams dėl pastatų energinio naudingumo, vis aktualesnis tampa apšiltinimo medžiagų pasirinkimas. Šiuo metu įvairūs gamintojais siūlo skirtingų rūšių apšiltinimo medžiagas, todėl kyla klausimas – į ką atkreipti dėmesį, renkantis statinio „kailinius“.