Ar žinote, kad iki krizinio periodo prabangiomis plytelėmis žmonės išklodavo net tik vonios kambarį ar virtuvę, bet ir garažą?

Apie kintančias interjero dizaino tendencijas pasakoja savo veiklos 10-metį mininčio Namų idėjų centro NIC atstovas Nerijus Urbonavičius.

„Pagrindinis, aiškiausiai pastebimas pokytis interjero dizaino rinkoje buvo skandinaviško stiliaus įsitvirtinimas. Iki krizės savo namus dekoruoti žmonės buvo linkę remdamiesi klasikinio stiliaus koncepcija, o nuo 2010 m. pastebėjome vis labiau kylančią skandinaviško stiliaus interjero dizaino elementų paklausą“, - įžvalgomis dalinasi N. Urbonavičius.

Klasikinis stilius

Klasikinio stiliaus sinonimas – prabanga. Baldai bei didesni ar mažesni interjero elementai dažniausiai būna išpuoselėti iki smulkiausių detalių. Dažniausiai tai būna rankų darbo gaminiai, pagaminti iš prabangių medžiagų, tokių kaip marmuras ar raudonmedis.
Dažniausiai klasikinio stiliaus interjeras būna kuriamas apie vieną pagrindinį elementą, tokį kaip židinys. Apie pagrindinį interjero elementą baldai ir mažesnės smulkmenos dėliojamos simetriškai. Klasikiniam stiliui taip pat būdingos idealios proporcijos, baldų apdaila, kuri dažnai būna dekoruota gėlių motyvais.

Klasikinis stilius pasižymi gamtos spalvomis: geltona, mėlyna, žalia, ruda. Juoda spalva šio stiliaus interjere naudojama siekiant iš bendro vaizdo išskirti pasirinktus akcentus.

„Iki 2008 m., interjero elementų paklausoje buvo galima stebėti aiškią tendenciją, jog žmonės orientavosi į rafinuotą, klasikiniu stiliumi alsuojantį interjerą. Pirkimai būdavo atliekami dideliais kiekiais, kartais net spontaniškai. Būdavo precedentų, kai užsukę įsigyti plytelių vonios kambariui ar virtuvei, tokių pačių įsigydavo ir garažui“, - pasakoja N. Urbonavičius.

Skandinaviškas stilius

Specialistas teigimu, nuo 2010 m. pradėjo populiarėti skandinaviško dizaino interjero elementų paklausa. Šiuo laikotarpiu žmonės pradėjo labiau domėtis baldų ir kitų interjero elementų ilgaamžiškumu, kuris tapo atsvara įsigyjamų prekių kiekiui.

Skandinavišką dizainą galima atpažinti iš šviesių, pastelinių spalvų, elementų sukuriančių erdvės pojūtį bei estetiką akcentuojančių smulkmenų.

Patalpos būna šviesios ir pasižymi erdvės pojūčiu, kurį gali sukurti aukštos lubos, dideli langai, ar tinkamose vietose išdėlioti veidrodžiai. Bene labiausiai paplitusi spalva skandinaviško stiliaus būste – balta. Ši spalva vyrauja ne tik apdailoje bet ir dekoro elementuose. Kaip ir klasikiniame stiliuje grindims naudojama natūrali mediena, o patalpos apstatymas vyksta aplink pagrindinį akcentą.

Didelis dėmesys skiriamas komfortabiliam gyvenimui, kuris išpildomas patogiai išdėliojant interjero elementus bei tikslingai išnaudojant namų erdves. Skandinaviškame dizaine svarbus akcentas – apšvietimas, su kuriuo sukuriamos lyg atskiros namų oazės poilsiui, darbui, pasibuvimams dviese ar romantiškoms akimirkoms.

N. Urbonavičius pasakoja, kad pastaruoju laikotarpiu skandinaviško ir klasikinio interjero dizaino elementų paklausa nusistovėjo bei tapo lygiavertė, tačiau pastebima tendencija, jog klasikinio interjero dizaino elementus namams dažniausiai renkasi vyresnio amžiaus žmonės, o skandinaviško – jaunimas.

„Jaunos šeimos, įsirenginėjančios savo pirmuosius būstus dažniausiai renkasi savo interjerą įsirenginėti pagal skandinaviškas tradicijas, kai vyresnio amžiaus žmonės renkasi labiau konservatyvius, rafinuotus sprendimus. Bet kokiu atveju žmonės dažniausiai būna linkę paklausyti interjero dizainerių patarimų kaip skoningiau dekoruoti aplinką, bei išpildyti savo viziją integruojant skirtingus komponentus“, - sako N. Urbonavičius.

„Didžiajai daliai žmonių namai siejasi su jaukumu, šiluma, laiku, praleistu su šeima. Daugumai namų suvokimas siejamas su saugumu, vieta, kur galima atsipalaiduoti ir pailsėti. Mūsų gyvenimo ritualai atsispindi namų apstatyme. Būtent todėl naujas pavadinimas - Namų idėjų centras - geriausiai atspindi mūsų veiklos tikslus: padėti žmonėms susikurti jaukią užuovėją, kurioje būtų galima kurti gražiausias gyvenimo akimirkas“, - įsitikinęs Nerijus Urbonavičius.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)