Atsako VšĮ „Namų darželis“ vadovė Audronė Kancė
Ugdymas skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus, kuris laiške nenurodytas. Bendras patarimas – nepersistenkite.
Vienas iš keistesnių reiškinių, kurį pedagogai stebi pastaraisiais metais - itin sumažėjusi vaikų motyvacija. Šiais laikais dažnas šešiametis nebenori eiti į mokyklą, ko nebuvo, tarkime, prieš dešimt metų. Prieš gerą penkmetį prasidėjęs masinis ankstyvojo vaikų ugdymo bumas šiandien duoda „pašalinį“ efektą.
Jei vaikas yra perspaudžiamas ankstyvajame amžiuje, kol jis nemoka pasipriešinti jo amžiui per dideliam gyvenimo intensyvumui ar krūviui, paaugęs jis pusiau sąmoningai, pusiau nesąmoningai priešinasi bet kokioms išorinėms pastangom priversti jį padaryti kažką ar išmokti kažko.
Yra tekę dirbti su „priugdytais“ vyresnio darželinio amžiaus vaikais, kurie pradžioje, atėję į darželį, neturėjo net energijos žaisti. Kiek vėliau jie vien žaidė ir nenorėjo nieko daugiau daryti (nei piešti, nei lipdyti, nei muzikuoti). Ir tik po gero pusmečio ar vėliau, organizmui sugrįžus į pusiausvyros būseną, vaikui vėl atsiranda noras kurti, daryti, išmokti ir atrasti.
Šis noras yra prigimtinė „programa“, „suinstaliuota“ į kiekvieną vaiką. Vaikui tiesiog organiška yra norėti: žaisti, kurti, atrasti, sužinoti. Tokiu būdu pati gamta pasirūpina atskiro žmogaus ir visos žmonijos evoliucija. Jei tik vaikas pradeda kažko nebenorėti, tai jau yra ženklas, kad kažkur pažeista pusiausvyra: fiziniame ar emociniame lygmenyje.
Neseniai kalbėjau su mama, kuri skundėsi savo antroku. Ji išsakė savo susirūpinimą aukštais reikalavimais mokykloje, dideliu krūviu. Baigus pirmąją klasę vasaros namų darbams jau buvo užduotas didžiulis knygų sąrašas, kurias reikia perskaityti. O vaikas nieko nenori, yra apatiškas, reikia spausti, kad ruoštų pamokas. Uždavus daugiau klausimų paaiškėjo, kad nuo pirmos klasės vaikas lanko šokius (du kartus per savaitę), krepšinį (kartą per savaitę), plaukimo treniruotes (kartą per savaitę), o šeštadieniais dar eina į šeštadieninę pusdienio mokyklėlę, kur mokosi anglų kalbos, dailės.
Mama vaikui linki kuo geriausio, nori, kad vaikystėje jam nieko netrūktų. O rezultatas – visiška vaiko apatija. Kalbėjomės gerą valandą ir nesu tikra, kad pavyko įtikinti mamą, jog jos vaikas vis dar adaptuojasi prie naujo gyvenimo etapo – mokyklos. Čia jis kiekvieną dieną gauna naujų įspūdžių, iššūkių, mokosi ne tik matematikos ir kitų dalykų, bet ir kuria santykius su kitais vaikais, suaugusiais žmonėmis, ieško savo vietos. Ir visa tai vaikui nėra lengva, reikalauja daugybės jėgų.
Kad atsigautų šio vaiko jėgos bent trims mėnesiams (jei ne pusmečiui ar metams) reikėtų sustabdyti visas popamokines veiklas ir jas atnaujinti tik tada, kai keisis vaiko elgesys, atsiras noras mokytis, jis pradės pasiilgti ir prašyti tam tikrų užsiėmimų. Ir lankyti tik tuos, į kuriuos vaikas prašysis pats, rodys iniciatyvą.
Kadangi klausimas platus amžiaus tarpsnių prasme, atskirai noriu pateikti keletą rekomendacijų dėl priešmokyklinukų ir pradinukų ugdymo.
Priešmokyklinukų ugdymas
Priešmokykliniame amžiuje vaiko ugdymas yra integruotas, veiklos dar nesuskirstytos į atskirus dalykus kaip mokykloje. Tam tikra veikla paprastai vysto kelias kompetencijas vienu metu (pvz., vėlimas iš vilnos vysto smulkiąją motoriką (per tai – ir kalbą), kūrybingumą ir vaizduotę, leidžia pažinti pasaulį, taip pat stiprina vaiko vidinę motyvaciją ir koncentraciją.
Pirštukiniai žaidimai – lavina smulkią motoriką, akies-rankos ryšį, koordinaciją, tuo pačiu tai yra puiki meninio ugdymo forma, ugdanti vaiko muzikalumą, vystanti jo kalbą ir tiesiog vaikams smagi ir mylima veikla). Vaiko intelektas pirmais metais yra sensomotorinis, abstraktus mąstymas dar tik formuojasi. Vaikas šiame amžiuje mokosi visai kitaip nei mokyklinukas. Jis mokosi žaisdamas, stebėdamas, pamėgdžiodamas, per pojūčius, užsiimdamas prasminga kūrybine ar buitine veikla.
Geriausių rezultatų duoda ne mokymasis iš klausos ar atminties, o mokymasis suvokiant reiškinių priežastinius-pasekminius ryšius. Tik taip natūraliai vystosi vaiko intelektas. Svarbu ir tai, kad ikimokykliniame amžiuje vaiko profiliavimas dar nevyksta. Tai reiškia, kad jo ugdymas turi būti visuminis, padedantis vystyti visas jo kompetencijas.
Priešmokyklinukams paprastai atliekamas jo kompetencijų, pasiruošimo mokyklai vertinamas, kad parinktų tam tikras priemones, padedančias vystyti sritis, kur vaikui sekasi sunkiau, tačiau jokiu būdu dar nėra dirbama su vaiko talentais ar gebėjimais. Jei vaikas lanko darželį, jam užtenka tos veiklos, kuri vyksta darželio dienos metu – papildomų užsiėmimų nereikia.
Darželyje vaikai šoka, dainuoja, stato spektaklius, piešia, lipdo iš molio, vaško, tešlos, velia vilną, sodina ir prižiūri augalėlius, eina į žygius, daug juda kieme, žaidžia, fantazuoja, bendrauja ir ugdo socialinę kompetenciją, skaičiuoja, po truputį pažįsta raideles, įgyja visų būtinų savarankiškumo įgūdžių. Darželyje vaikas praleidžia visą darbo dieną (net auklėtoja neišdirba nuo darželio darbo pradžios iki pabaigos). Jei namo jis grįžta apie 19 val., o eina miegoti apie 21 val., jo dienoje lieka tik kelios valandos, kada jis gali iškvėpti dienos įspūdžius, atsipalaiduoti, užsimiršti ir tiesiog pabūti namuose, kartu su tėveliais...
Pradinukų papildomas ugdymas
Pirmą pusmetį mokykloje reikėtų neskubėti su popamokine veikla. Jei vaikas jau ankščiau lankė kažkokį būrelį, kuriame vyksta tęstinė veikla, užmegzti santykiai su to būrelio vaikais, galima tęsti jo lankymą. Tai gali netgi palengvinti pirmokėlio adaptaciją pirmaisiais mėnesiais, suteikti emocinio saugumo, nes bus bent viena sritis jo gyvenime, kur niekas nepasikeitė). Bet kuriuo atveju reikia įdėmiai stebėti vaiką: ar jis nepervargsta, ar su džiaugsmu eina į mokyklą ir užsiėmimus.
Vidinė motyvacija yra vienas iš svarbiausių dalykų – jos turi užtekti ne tik pradinėms klasėms, bet ir mokyklos pabaigimui, nekalbant apie tolesnes studijas ir visą gyvenimą apskritai.
Dažnai tėvams kyla klausimų kaip atrasti tą sritį, kuriai vaikas yra gabus ir kuri vaikui patiks. Nepulkite užsirašyti į 5 būrelius iš karto su potekste, kad galiausiai iš 5 liks vienas ar keli. Ne visi vaikai gali tokį krūvį atlaikyti, o to rezultatas – vaiko pervargimas, pasikeitęs elgesys, dirglumas, o galiausiai – apatija.
Kai žmogus pervargęs, jam trūksta jėgų pirminiams poreikiams, net pati smagiausia veikla jo nedomina ir nedžiugina. Todėl užsirašykite pradžiai į vieną užsiėmimą ir stebėkite vaiką: kaip jam sekasi, su kokiu džiaugsmu jis lanko, ar užtenka vakare jėgų tiesiog pažaisti ir pabendrauti su Jumis. Pradinuko krūvis mokykloje yra gana didelis, neperkraukite jo popamokinėmis veiklomis – dviejų papildomų užsiėmimų per savaitę tikrai pakanka.
Vidinei motyvacijai stiprinti kartais labai suveikia, kai „užsakymas“ ateina iš paties vaiko. Tada jam užtenka jėgų ir noro lankyti pasirinktą dalyką, juo domėtis, tęsti pradėtus darbus. Antrokai, trečiokai jau vieni iš kitų sužino apie įvairius būrelius, informacijos apie juos yra daug. Nepervargę vaikai dažnai patys tėvų pasiprašo, ką jie norėtų daryti ar lankyti.
Pabaigai papasakosiu vieną tikrą atsitikimą, iliustruojantį, kokia stipri gali būti mažo vaiko motyvacija ir kokiu užtaisu ji gali būti jo kelyje. Žemesnėse klasėse buvo labai gabi mergaitė, kurios nenorėjo priimti į muzikos mokyklą.
Stojamojo patikrinimo metu ji blogai intonavo - pasitaiko atvejų, kai vaikas turi puikią klausą, bet visiškai nevaldo balso. Mergaitė, išgirdusi neigiamą komisijos verdiktą (stojamųjų rezultatai tuomet būdavo skelbiami viešai, bendroje salėje), atsistojo ir garsiai pareiškė: „Jeigu Jūs manęs nepriimsite, aš čia ateisiu kiekvieną dieną ir sėdėsiu prie durų, kol Jūs man leisite mokytis“.
Komisija buvo sužavėta tokiu stipriu vaiko noru ir pakeitė savo sprendimą. Šiandien ši mergaitė yra žymi pianistė, koncertuojanti didžiausiose pasaulio koncertų salėse.
Sėkmės Jums!
Turite auklėjimo problemų, neramina vaikų elgesys, nesutariate su šeimos nariais? Rašykite psichologui@delfi.lt.
