Vaikas neskaito? Pradėkite nuo savęs

 (12)
Kaip šiuolaikinį vaiką, augantį modernių technologijų ir išmaniųjų prietaisų amžiuje, sudominti knygomis? Kada geriausia pradėti jį pratinti skaityti ir kokias knygas parinkti?
Vaikas neskaito? Pradėkite nuo savęs
© Shutterstock nuotr.

Apie tai kalbamės su profesionalia psichologe-psichoterapeute Marija Vaštake ir ne vienos knygos mažiesiems bei jauniesiems skaitytojams autoriumi Kaziu Saja, kurio naujausias kūrinys „Liepsnojanti“, skirtas paaugliams, ką tik pasirodė Lietuvos knygynuose.

Neskaito tėvai, neskaito ir vaikai

Šiais metais įmonių grupės „Alma littera“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad skaitymui vaikai vidutiniškai skiria 31 minutę per dieną, internetui – 33 min., televizijos žiūrėjimui – 43 min. Tėvai baiminasi, kad televizija, kompiuteriai ir daugybė kitų išmaniųjų prietaisų vis labiau iš šiuolaikinių vaikų dienotvarkės stumia knygas.

Tuo tarpu psichologė-psichoterapeutė Marija Vaštakė pataria – jeigu vaikai nenoriai skaito, visų pirma reiktų atlikti su jais vienuose namuose gyvenančių suaugusiųjų skaitomų ir perskaitytų knygų reviziją.

„Mažųjų neskaitymo problema tiesiogiai susijusi su jų aplinka. Jei vaikas namuose mato tėvų susidomėjimą skaitymu, nuo mažiausių dienų jam skaitomos knygos ir skaitymas skiepijamas kaip vertybė, jis pamėgsta skaityti. Labai dažnai tėvai, patys nerodydami meilės knygoms, to reikalauja iš vaikų. Taigi neskaitymo problemą reikia pradėti spręsti nuo savęs“, – sakė M. Vaštakė.

Tai pagrindžia ir minėtas tyrimas. Remiantis jo duomenimis, suaugusieji, taip pat kaip ir vaikai, daugiausia laiko per dieną – vidutiniškai 57 minutes – skiria televizijai, 32 minutes – internetui ir tik 23 min. – knygų skaitymui.

Be to, apklausa parodė, kad nė vienos knygos per pusmetį dažniausiai neskaitė tėvų, turinčių vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą, vaikai. Tuo tarpu daugiausiai skaitė aukštąjį išsilavinimą įgijusių tėvų vaikai.

Tuo tarpu žymus rašytojas Kazys Saja pasakoja, kad skaityti jį paskatino nelengva vaikystė, kuomet knygos tapo savotiška atrama.

„Eidamas septintuosius tapau našlaičiu, netekau savo tėvų globos, penkerius metus nebuvau leidžiamas į jokią mokyklą. Ją pavadavo nelengvas gyvenimas ir knygos, kurių karo ir pokario metais taip pat nebuvo lengva susirasti“, – teigia K. Saja.

Skaitymą paversti ritualu

Dažniausiai tėvai mano, kad gerą vaikų ateitį užtikrina geras mokymasis mokykloje, tinkamai parinkta užklasinė veikla, prestižinės studijos universitete ir gera darbovietė. Tačiau dauguma pamiršta, kad egzistuoja ankstesnis etapas, kai formuojasi vaiko skaitymo įgūdžiai, prisidedantys prie asmenybės vystymosi ir parengiantys jį vėlesniems etapams.

Su tokia įžvalga prieš dvejus metus startavo įmonių grupės „Alma littera“ vaikų skaitymo skatinimo projektas „Augu skaitydamas“. Juo siekiama padėti tėvams nuo mažens formuoti vaikų skaitymo įgūdžius, kurti skaitymo įprotį ir tokiu būdu užtikrinti geresnę jų ateitį.

Paklausta, ar iš tiesų vaikus skaityti reikėtų pratinti nuo pat mažų dienų, psichologė-psichoterapeutė M. Vaštakė teigia, kad su knygomis galima supažindinti ir kūdikį, rodant jam knygeles su spalvotais paveikslėliais, pasakojant apie juose pavaizduotus personažus, duodant pačiupinėti ir pavartyti knygeles.

Dar vienas patarimas, norint mažuosius pratinti prie knygų – skaitymą paversti šeimos ritualu, tradicija. Tokia pat kaip, pavyzdžiui, įprotis kiekvieną sekmadienį sėsti pietų kartu.

„Kaip ir minėjau, tėvų vaidmuo rodant pavyzdį skaitant knygas, labai svarbus. Kai kurios šeimos turi tradiciją ar įprotį – tam tikros savaitės dienos jų namuose yra skaitymo dienos. Tuomet susėda visi šeimos nariai ir skaito vieną knygą ar visi kartu skaito savąsias knygas, paskui dalijasi tuo, ką perskaitė. Tokie įpročiai formuoja meilę skaitymui“, – pasakojo M. Vaštakė.

Tiesa, psichologė-psichoterapeutė perspėja neperlenkti lazdos. „Pratinant vaiką prie skaitymo, nereikia versti vaiko to daryti. Reikia jam pasakoti, kad knygos yra išminties šaltinis ir rodyti jų vertę. Didelę klaidą daro tėvai, knygas pasitelkiantys kaip bausmę. Pavyzdžiui, verčia vaiką skaityti, kai jis gauna blogą pažymį. Taip formuojama nemeilė knygoms“, – pataria specialistė.

Pasakos ar enciklopedijos?

Mažieji paprastai knygų neįsigyja patys, tai už juos padaro tėvai. Kokias knygas vaikams jie turėtų parinkti? Gal visi vaikai turėtų skaityti pasakas, o gal turėtų vartyti ir enciklopedijų puslapius? M. Vaštakė sako, kad visiems vaikams tinkamo atsakymo nėra, tad, rinkdami knygas, tėvai turėtų pasitarti su mažaisiais.

„Vaikai yra unikalūs, todėl apibendrintai pasakyti, ko knygose ieško šiuolaikiniai vaikai, neišeina. Kiekvienas ieško savo, to, kuo jis domisi“, – sako psichologė-psichoterapeutė.

K. Saja taip pat teigia, kad geros knygos vaikams ir jaunuoliams paslapties nežino. „Nedrįstu siūlyti jokio recepto kitiems, nes ir pats jo niekada neturėjau. Net buvau bemanąs, kad kiekviena mano knyga parašyta vis kitaip. Kiek tik įmanydamas stengiuos, kad rašoma knyga būtų įdomi man pačiam“, – sakė rašytojas.

Dažnai manoma, kad vaikams rašyti žymiai lengviau negu suaugusiems, tačiau K. Saja sako, kad viskas veikiau atvirkščiai. „Nors rašydamas paaugliams neslepiu, kad ir pats nepažįstu to painaus pasaulio, ir iki šiol tebesu šiek tiek vaikiškas, vaikams rašyti sunkiau. Galėčiau lyginti save su aktorium, kuriam tenka suvaidinti dar nesubrendusį jaunuolį. Sunkoka. Daug lengvesnis bendraamžio vaidmuo“.

Paklaustas, ar knygas vaikams kuria, norėdamas juos šviesti, ar tiesiog linksminti, rašytojas sako: „Turbūt visko po truputį. Ir stengiuos nežaloti skaitytojo sielos.“

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Namai

Nauja mada Japonijoje - sumažinti turimų daiktų kiekį ir skirti laiko kitkam (16)

Fumio Sasakio vieno kambario butas Tokijuje toks asketiškas, kad draugai lygina jį su tardymo patalpa. Jis turi trejus marškinius, ketverias kelnes, keturias poras kojinių, o iš viso – tik 150 daiktų.

Kaip padėti nuolat besiskundžiančiam, bet nieko nekeičiančiam žmogui (56)

Kaip reaguoti, kai artimoje aplinkoje yra žmogus, kuris nuolat skundžiasi kažkokiu dalyku, tačiau pats nesiima nieko keisti?

Gyvybės stebuklas: kas vyksta moters kūne po apvaisinimo (7)

Prieš sutikdama kiaušinėlį, sperma turi pereiti pro tvirtą išorinę membraną. Tik vienas spermatozoidas bus įleistas į vidų. Naujas organizmas sukuriamas, kai spermatozoido ir kiaušinėlio branduoliai susijungia.

Kada yra geriausias laikas pastoti? (19)

Ovuliacijos metu subrendusi kiaušialąstė, kitaip vadinama kiaušinėliu, palieka kiaušides ir yra pasirengusi būti apvaisinta spermatozoido.

Sugadintos atostogos: 5 dažniausios vaikų traumų priežastys

Džiaugsmas sulaukus išsvajotos vasaros dažnai pasibaigia gydytojo kabinete – atostogų metu nelaimingų atsitikimų skaičius išauga trečdaliu. 80 proc. jų nutinka vaikams. Dažniausiai pasitaikančių traumų sąraše – patempimai, raiščių plyšimai, pirštų, dilbio kaulų lūžiai ir įvairūs minkštųjų audinių sužalojimai, pareikalaujantys vienos ar net keleto siūlių.