Vaikas neskaito? Pradėkite nuo savęs

 (12)
Kaip šiuolaikinį vaiką, augantį modernių technologijų ir išmaniųjų prietaisų amžiuje, sudominti knygomis? Kada geriausia pradėti jį pratinti skaityti ir kokias knygas parinkti?
© Shutterstock nuotr.

Apie tai kalbamės su profesionalia psichologe-psichoterapeute Marija Vaštake ir ne vienos knygos mažiesiems bei jauniesiems skaitytojams autoriumi Kaziu Saja, kurio naujausias kūrinys „Liepsnojanti“, skirtas paaugliams, ką tik pasirodė Lietuvos knygynuose.

Neskaito tėvai, neskaito ir vaikai

Šiais metais įmonių grupės „Alma littera“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad skaitymui vaikai vidutiniškai skiria 31 minutę per dieną, internetui – 33 min., televizijos žiūrėjimui – 43 min. Tėvai baiminasi, kad televizija, kompiuteriai ir daugybė kitų išmaniųjų prietaisų vis labiau iš šiuolaikinių vaikų dienotvarkės stumia knygas.

Tuo tarpu psichologė-psichoterapeutė Marija Vaštakė pataria – jeigu vaikai nenoriai skaito, visų pirma reiktų atlikti su jais vienuose namuose gyvenančių suaugusiųjų skaitomų ir perskaitytų knygų reviziją.

„Mažųjų neskaitymo problema tiesiogiai susijusi su jų aplinka. Jei vaikas namuose mato tėvų susidomėjimą skaitymu, nuo mažiausių dienų jam skaitomos knygos ir skaitymas skiepijamas kaip vertybė, jis pamėgsta skaityti. Labai dažnai tėvai, patys nerodydami meilės knygoms, to reikalauja iš vaikų. Taigi neskaitymo problemą reikia pradėti spręsti nuo savęs“, – sakė M. Vaštakė.

Tai pagrindžia ir minėtas tyrimas. Remiantis jo duomenimis, suaugusieji, taip pat kaip ir vaikai, daugiausia laiko per dieną – vidutiniškai 57 minutes – skiria televizijai, 32 minutes – internetui ir tik 23 min. – knygų skaitymui.

Be to, apklausa parodė, kad nė vienos knygos per pusmetį dažniausiai neskaitė tėvų, turinčių vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą, vaikai. Tuo tarpu daugiausiai skaitė aukštąjį išsilavinimą įgijusių tėvų vaikai.

Tuo tarpu žymus rašytojas Kazys Saja pasakoja, kad skaityti jį paskatino nelengva vaikystė, kuomet knygos tapo savotiška atrama.

„Eidamas septintuosius tapau našlaičiu, netekau savo tėvų globos, penkerius metus nebuvau leidžiamas į jokią mokyklą. Ją pavadavo nelengvas gyvenimas ir knygos, kurių karo ir pokario metais taip pat nebuvo lengva susirasti“, – teigia K. Saja.

Skaitymą paversti ritualu

Dažniausiai tėvai mano, kad gerą vaikų ateitį užtikrina geras mokymasis mokykloje, tinkamai parinkta užklasinė veikla, prestižinės studijos universitete ir gera darbovietė. Tačiau dauguma pamiršta, kad egzistuoja ankstesnis etapas, kai formuojasi vaiko skaitymo įgūdžiai, prisidedantys prie asmenybės vystymosi ir parengiantys jį vėlesniems etapams.

Su tokia įžvalga prieš dvejus metus startavo įmonių grupės „Alma littera“ vaikų skaitymo skatinimo projektas „Augu skaitydamas“. Juo siekiama padėti tėvams nuo mažens formuoti vaikų skaitymo įgūdžius, kurti skaitymo įprotį ir tokiu būdu užtikrinti geresnę jų ateitį.

Paklausta, ar iš tiesų vaikus skaityti reikėtų pratinti nuo pat mažų dienų, psichologė-psichoterapeutė M. Vaštakė teigia, kad su knygomis galima supažindinti ir kūdikį, rodant jam knygeles su spalvotais paveikslėliais, pasakojant apie juose pavaizduotus personažus, duodant pačiupinėti ir pavartyti knygeles.

Dar vienas patarimas, norint mažuosius pratinti prie knygų – skaitymą paversti šeimos ritualu, tradicija. Tokia pat kaip, pavyzdžiui, įprotis kiekvieną sekmadienį sėsti pietų kartu.

„Kaip ir minėjau, tėvų vaidmuo rodant pavyzdį skaitant knygas, labai svarbus. Kai kurios šeimos turi tradiciją ar įprotį – tam tikros savaitės dienos jų namuose yra skaitymo dienos. Tuomet susėda visi šeimos nariai ir skaito vieną knygą ar visi kartu skaito savąsias knygas, paskui dalijasi tuo, ką perskaitė. Tokie įpročiai formuoja meilę skaitymui“, – pasakojo M. Vaštakė.

Tiesa, psichologė-psichoterapeutė perspėja neperlenkti lazdos. „Pratinant vaiką prie skaitymo, nereikia versti vaiko to daryti. Reikia jam pasakoti, kad knygos yra išminties šaltinis ir rodyti jų vertę. Didelę klaidą daro tėvai, knygas pasitelkiantys kaip bausmę. Pavyzdžiui, verčia vaiką skaityti, kai jis gauna blogą pažymį. Taip formuojama nemeilė knygoms“, – pataria specialistė.

Pasakos ar enciklopedijos?

Mažieji paprastai knygų neįsigyja patys, tai už juos padaro tėvai. Kokias knygas vaikams jie turėtų parinkti? Gal visi vaikai turėtų skaityti pasakas, o gal turėtų vartyti ir enciklopedijų puslapius? M. Vaštakė sako, kad visiems vaikams tinkamo atsakymo nėra, tad, rinkdami knygas, tėvai turėtų pasitarti su mažaisiais.

„Vaikai yra unikalūs, todėl apibendrintai pasakyti, ko knygose ieško šiuolaikiniai vaikai, neišeina. Kiekvienas ieško savo, to, kuo jis domisi“, – sako psichologė-psichoterapeutė.

K. Saja taip pat teigia, kad geros knygos vaikams ir jaunuoliams paslapties nežino. „Nedrįstu siūlyti jokio recepto kitiems, nes ir pats jo niekada neturėjau. Net buvau bemanąs, kad kiekviena mano knyga parašyta vis kitaip. Kiek tik įmanydamas stengiuos, kad rašoma knyga būtų įdomi man pačiam“, – sakė rašytojas.

Dažnai manoma, kad vaikams rašyti žymiai lengviau negu suaugusiems, tačiau K. Saja sako, kad viskas veikiau atvirkščiai. „Nors rašydamas paaugliams neslepiu, kad ir pats nepažįstu to painaus pasaulio, ir iki šiol tebesu šiek tiek vaikiškas, vaikams rašyti sunkiau. Galėčiau lyginti save su aktorium, kuriam tenka suvaidinti dar nesubrendusį jaunuolį. Sunkoka. Daug lengvesnis bendraamžio vaidmuo“.

Paklaustas, ar knygas vaikams kuria, norėdamas juos šviesti, ar tiesiog linksminti, rašytojas sako: „Turbūt visko po truputį. Ir stengiuos nežaloti skaitytojo sielos.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Namai

Ar galime to tikėtis: sveikatos ir laimės pamokos mokykloje (2)

Lietuvoje vaikai negali pasigirti gera fizine ar emocine sveikata. Nepaisant gausybės viešų renginių, akcijų ar diskusijų, atkreipiančių dėmesį į judėjimo ar sveiko maisto naudą ir neigiamą žalingų įpročių poveikį, situacija mažai keičiasi. Tai patvirtina bent kartą per metus atliekami tyrimai.

Vaikų ir daržovių karas: kas laimės? (1)

Šiaurės Dakotos universitete atliktas tyrimas parodė, jog greta paruoštų daržovių pastačius atpažįstamo animacinio personažo figūrą su užrašu „Ar turi pupelių?“, net 37% daugiau berniukų ir 17% daugiau mergaičių nei įprastai garnyrui pasirinko pupeles. Rodos, tai buvo tik vienas paprastas veiksmas, o vaikai neverčiami valgė daugiau daržovių.

Vaikai su proto negalia - ar Lietuvoje jie kada nors turės visavertį gyvenimą? (12)

Kasmet daugybė šeimų Lietuvoje susiduria su trumpa ir abstrakčia diagnoze – „jūsų vaiko raida sutrikusi“. Kai kurie sutrikimo atvejai būna lengvi ir su nedidele pagalba vaikas juos „išauga“, tačiau daliai vaikų augant sutrikimas ryškėja, atsiranda naujų požymių, o tėvai išgirsta tikslesnį raidos sutrikimo įvardijimą.

Kurilų bobteilai: kur dingo uodega? (3)

Kurilų bobteilai – natūraliai gamtoje susiformavusi veislė, oficialiai žinoma mažiausiai 200 metų. Kaip suderinti jų žaismingą charakterį ir medžiotojo prigimtį su auginimu namuose, patirtimi dalijasi Kurilų bobteilų veisėja.

J. Tulčina apie nutukusius vaikus: maisto pramonė - demonas (29)

Statistika negailestinga – vis daugiau žmonių miršta nuo širdies ligų, kurios kyla dėl nesveiko gyvenimo būdo. Deja, bet vis jaunesni žmonės susiduria su antsvoriu, kuris sukelia mirtinas ligas.