Šarpėjus – gyva Pietų Afrikos legenda

 (1)
Šiandien gražuolis afrikietis šarpėjus laikomas ne kuo kitu, o tikru nacionaliniu Pietų Afrikos turtu. Ir tas, kuris bent kartą bendravo su šiuo šunimi, negalės su tuo nesutikti, nes juk puikus sargas ir nuostabus “šeimynykštis” šarpėjus ne tik žavi žmones prigimtine jėga ir guvumu, bet ir paperka neįprastu žavesiu.
Šarpėjus - atsidavęs draugas, puikus medžiotojas, rūpestinga auklė. Su tokia patikima apsauga – nors ir į žygį pėsčiomis po Šiaurės ašigalį, nors ir į ekspediciją po Pietų ašigalį.

Šarpėjų charakteris iš tikrųjų stulbinantis: šie stiprūs šunys pripažįsta ir vienodai dievina visus šeimos narius, be to, jiems būdinga dar viena išskirtinė savybė: jie visiškai neįžeidūs. Netgi oficialiame veislės standarte egzistuoja punktas, kuriame kalbama apie tai, kad šarpėjus “turi iki gyvenimo galo būti dėkingas savo šeimininkui už tai, kad jį turi.” Na, o jeigu ši duotoji sąlyga neišsipildo, tai laikoma rimtu trūkumu.

Šarpėjų jaunikliai jaudinantys, bejėgiai ir neįprastai žaismingi. Bendrai tariant, jie tokie pat kaip ir visi vaikai.

Didysis šarpėjus

Šarpėjus

Savo gimtinėje šarpėjus jau seniai tapo gyva legenda. Yra manoma, kad šarpėjų istorija prasidėjo 1652 metais, kai Pietų Afrikos krantuose išlipo pirmieji atvykėliai iš Europos – išeiviai iš Olandijos, Prancūzijos, Vokietijos. Juos lydėjo neįprastai ryškios išvaizdos ir tvirto kūno sudėjimo šunys. Tarp kitko, išvertus iš afrikiečių kalbos, šarpėjus reiškia “stiprus, didelis”.

Ištikimi šarpėjai saugojo savo šeimininkus nuo visų nelaimių, tykančių baltųjų žmonių nežinomoje žemėje. Tuo metu pavojų kėlė ne tik vietiniai, bet didžiausia grėsmė kilo iš laukinių žvėrių, tyliai besitrynusių aplink fermas. Dėl to ši veislė iš tikrųjų praėjo “natūralią atranką” – silpnieji paprasčiausiai neišgyventų tokiose laukinėse sąlygose.

Leopardo konkurentas

Pirmųjų atvykėlių laikais šarpėjai dažnai buvo naudojami plėšriųjų žvėrių medžioklei. Buvo sutinkami tokie šarpėjai, kurie po vieną galėdavo užmušti leopardą. Pavyzdžiui Namibijoje iki šių dienų pasakojama legenda apie didingą šunį, kuris pats vienas per savo gyvenimą nužudė keturis leopardus, o pats žuvo susirėmęs su penktuoju.

Daugelis kvapą užgniaužiančių istorijų liudija apie šarpėjų pasiaukojimą – kaip jie aukoja savo gyvybę vien tam, kad išgelbėtų savo šeimininką ar šeimos narį. Labai ypatingi santykiai susiklostė tarp šarpėjų ir vaikų.

Šarpėjai

Greičiausiai to priežastimi tapo pirmųjų atvykėlių gyvenimo būdas. Tuomet vaikai dažnai likdavo vieni fermose ir šunys priprato besąlygiškai jiems paklusti ir jais rūpintis. O jeigu mažiesiems šeimininkams pasibaigdavo maisto atsargos, šarpėjai išeidavo į medžioklę ir atnešdavo vaikams laimikį.

Nepaisant to, kad šiandien pavojų daug mažiau, afrikietiški šarpėjai yra tokie pat atsidavę savo šeimininkams, tokie pat drąsūs ir pasiaukojantys kaip ir prieš tris amžius. Dėl savo nuostabaus charakterio šarpėjai susilaukė milžiniško populiarumo visuose kontinentuose.

Juo visuomet galima pasitikėti

Šarpėjus – šuo šeimai, jis dievina vaikus, sutaria su visais namiškiais ir lengvai sugyvena su bet kokiais kitais naminiais gyvūnais. Vienas pažįstamas šarpėjus netgi leidžia savo geriausiam draugui – nykštukiniam taksui miegoti ant jo galvos. Be to, šarpėjai yra tvarkingi namuose, jie turi prigimtinių teigiamų savybių, dėl to niekuomet neloja “be reikalo”.

Šių šunų imunitetas tiesiog puikus, jie lengvai prisitaiko prie naujų sąlygų, gali gyventi tiek už miesto, tiek komunalinio buto sąlygomis. Šarpėjų šeimininkai vienbalsiai tvirtina, kad savo augintiniu gali visuomet pasitikėti visais šimtu procentų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Namai

Atsargiai, nuodai! "Mokslo pelės" padės jūsų vaikui išvengti apsinuodijimo (2)

Kaip teigia psichologai, vaikai kur kas klusniau paisys įvairių tėvų draudimų ir nurodymų, jei jie bus pagrįsti moksliškai. Tačiau jei nesijaučiat pakankamai pasikaustęs, kad išaiškintumėt viską kompetentingai, bet kartu ir vaikui supantama kalba, jums į pagalbą skuba „Mokslo pelės“. Trečiojoje ciklo laidoje mažieji žiūrovai sužinos, kas yra kenksmingos medžiagos, kaip jos veikia gyvus organizmus, ir kad jos gali slėptis net mūsų namuose.

Mergaičių ir berniukų vaidmenys namuose: kaip reikėtų ugdyti mažuosius? (1)

Jau būdami trejų metų amžiaus vaikučiai pradeda save suvokti ir skirti kaip berniukus ar mergaites. Berniukai nori būti tokie vyrai kaip jų tėčiai, o mergaitės – kaip mamos.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti renkantis kūdikio vežimėlį

Naujagimio laukiantiems tėveliams iškyla daugybė klausimų, kokį vežimėlį būsimam kūdikiui pasirinkti, kai pasiūla tokia didelė. Tačiau ne tik kūdikių tėveliams, bet ir vaikų specialistams rūpi, kuo permainingu, keturis metų laikus turinčiame mūsų klimate vežiojami mažyliai.

Norite užauginti daug žinantį žmogų? Ugdykite vaiko smalsumą (1)

Smalsumas – tai noras sužinoti ir patirti kažką naujo, gebėjimas tyrinėti, atrasti ir suvokti. Vaikų smalsumas pasireiškia per klausimą „Kas tai?“, vėliau jie pradeda „kodėlčiuoti“, o nuo to, kaip suaugusieji reaguoja į vaikų klausimus, priklauso jų socialinė ir emocinė raida.

Jovitos nėštumo dienoraštis: metas atnaujinti spintą

Jovita laukiasi antrojo vaikelio ir kas savaitę savo nėštumo potyrius pasakoja internetiniame dienoraštyje. Kas naujo nutiko 23 nėštumo savaitę?