Kuo greičiau po gimdymo moteris pastoja, tuo didesnė tikimybė, kad vaikui vėliau bus diagnozuotas autizmas. Ši tendencija pastebėta tarp įvairaus amžiaus tėvų. Tokios išvados prieštarauja teorijai, kad autizmą gali lemti vyresnis tėvų amžius, o ne metų skirtumas tarp vaikų.
“Tiesą pasakius, tyrimų rezultatai mus šokiravo,” - sakė Niujorko Kolumbijos universiteto specialistas Peter Bearman. Tyrimo vykdytojai atkreipė dėmesį į kitus autizmo rizikos faktorius, tačiau vis tiek pastebėjo amžiaus skirtumo tarp vaikų poveikį.
“Šie rezultatai buvo akivaizdūs, nors gilinomės ir į autizmo stiprumą, amžių ir kitas aplinkybes,” - sakė P. Bearman. Tačiau jis pridūrė, kad norint patvirtinti amžiaus skirtumo įtaką, reikia atlikti papildomų tyrimų.
JAV nuolat daugėja pametinukų, nes moterys atidėlioja vaikų gimdymą arba pastoja neplanuotai. Statistiniai duomenys rodo, kad daugėja kūdikių, gimstančių praėjus mažiau nei dvejiems metams po brolio ar sesės gimimo. 1995 m. jie sudarė 11 proc. visų naujagimių, o 2002m. - jau 18 proc.
Šie rezultatai buvo išspausdinti “Pediatrijos” žurnale praėjus vos porai dienų po to, kai nauji tyrimai sukritikavo britų mokslininkų 1998 m. publikuotą straipsnį apie autizmo ir skiepų ryšį, vadindami jį apgavyste, kuri paremta atrinktais faktais.
Kalbas, kad skiepai sukelia autizmą, P. Bearman pavadino “greituoju mokslu”.
“Kai kurie žmonės tiki, kad mokslas gali akimirksniu išspręsti visas problemas,” - sakė P. Bearman. “Iš tiesų moksliniai tyrimai yra labai lėtas procesas.”
Priežastys, kodėl esant mažam skirtumui tarp vaikų padidėja autizmo rizika, nėra aiškios. Gali būti, kad tėvai geriau pastebi vystymosi sutrikimus, kai turi kitą panašaus amžiaus vaiką, sakė P. Bearman. Kai dvejų metų Bilas vystosi ne taip, kaip vystėsi jo trimetis brolis, tėvai yra labiau linkę ieškoti pagalbos.
Jis pridūrė, kad gali būti kalti ir biologiniai faktoriai. Nėštumas sumažina tokių medžiagų kaip folio rūgštis (B vitaminas, aptinkamas žaliose lapinėse daržovėse, citrusiniuose vaisiuose ir džiovintose pupelėse) sankaupas moters organizme. Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad netrukus po brolio ar sesės gimę vaikai yra mažesnio svorio ir dažniau gimsta neišnešioti. Gali būti, kad to priežastis - folio rūgšties trūkumas.
“Be to, autizmą gali lemti faktorių kombinacija, o ne viena priežastis,” - sakė P. Bearman.
Tyrėjai domėjosi 1992-2008 metais Kalifornijoje gimusiais vaikais, kurių vyresnieji broliai ar sesės nesirgo autizmu. Informacija apie šio sutrikimo diagnozes buvo gauta iš oficialių šaltinių.
Autizmas buvo būdingas mažiau nei 1 proc. tyrime dalyvavusių vaikų. Iš visų 662730 antrų vaikų autizmas buvo diagnozuotas 3137. Tarp 156034 vaikų, kurie gimė, kai jų motinos pastojo praėjus mažiau nei metams po pirmo vaiko gimdymo, buvo 1188 autistai. Tai didesnis procentas, nors jis vis dar nesiekia 1 proc. Į ši tyrimą nebuvo įtraukti vaikai, turintys Aspergerio sindromą.
Gydytoja ir “March of Dimes” vadovė Diane Ashton šių tyrimų rezultatus pavadino įdomiais ir teigė anksčiau nesusidūrusi su tokiomis išvadomis. Šie tyrimai turės būti pakartoti, tačiau jos organizacija jau siūlo moterims pastoti praėjus ne mažiau kaip metams po gimdymo.
“Per šį laiką motinos spės papildyti reikalingų medžiagų atsargas ir sumažins tikimybę pagimdyti neišnešiotą ar mažo svorio naujagimį,” - sakė ji.
“March of Dimes” taip pat rekomenduoja visoms vaisingo amžiaus moterims kasdien vartoti multivitaminus, kuriuose yra folio rūgšties. Ši rekomendacija yra skirta ir toms moterims, kurios neplanuoja pastoti, nes pusė nėštumų yra neplanuoti.
Tyrimus rėmė Robert Wood Johnson fondas ir Nacionalinis sveikatos institutas.
P. Bearman nesiryžo dalinti patarimų pastoti planuojančioms šeimoms, nes šie rezultatai dar labai nauji ir nepatvirtinti. Vyresni tėvai galbūt nenori laukti dvejų ar trejų metų dėl kitokių sveikatos problemų, sakė jis.
“Patarimas tėvams būtų toks: atkreipkite dėmesį į mokslinius tyrimus,” - sakė P. Bearman.
