Kaip išsklaidyti įtampą namuose

 (7)
Et, kas čia tokio, jei moteris ne iš šio, ne iš to imasi tvarkyti ir taip neblogai atrodantį butą, įnirtingai siurbia kilimą ar demonstratyviai šveičia langą.
© Shutterstock nuotr.

Arba kas, jei sutuoktinis ar gyvenimo draugas kelinta savaitę namo grįžta vėlai, ar nuolat priekaištauja.

Mūsų antrosios pusės, o ir šiaip, artimieji, dažniausiai tiesiog nesupranta, kodėl taip darome. „Elgiesi vaikiškai“, užklijuoja jie mums etiketę, tuo ne tik neišspręsdami bręstančio konflikto, o tik pagilindami jį ir siutindami. „Nejau niekas nesupranta, kad man trūksta dėmesio?“ – galvojame mes ir toliau su įsiūčiu tylėdami ar burbėdami plauname indus ir taisome automobilius.

O juk žmogus, kuris išoriškai elgiasi „vaikiškai“ ar agresyviai, dažniausiai išgyvena vidinį pyktį ir bejėgiškumą. Nes jam niekaip nepavyksta sulaukti to, ko trūksta labiausiai, – dėmesio.

Pykti dėl dėmesio stokos gali net vaikai. Gali atsirasti šlapinimosi į lovą sutrikimas, mažieji paprastai ima prasčiau mokytis, praleidinėti pamokas. Po kurio laiko, jei žmogus negauna dėmesio, jis gali užsisklęsti, tarsi pabėgti nuo visų į savo vidų. Arba pradeda ieškoti dėmesio kitur, nes užvaldžiusios emocijos kartais gali būti per stiprios, kad jis galėtų kontroliuoti savo elgesį.

Įdomiausia, kad nors visas mūsų elgesys tokioje situacijoje būna nukreiptas į tai, kad dėmesį gautume, tokiomis priemonėmis, o tuo labiau priekaištais, burbėjimu ar lėkščių plovimu mes jo nepasieksime.

Maža to, negavę dėmesio vėl ir vėl, jausime dar didesnį pyktį ir apmaudą, o mūsų veiksmai bus dar „vaikiškesni“ ir dar mažiau suprantami aplinkiniams!

Todėl jei norime būti pastebėti, sustokime ir pažvelkime į save. Bet kuriuo atveju, prieš pradedant taisyti pašlijusius santykius teks paklusti vidiniam ženklui „STOP“. Suvokime, ką ir kodėl darome. Ką jaučiame patys ir ko iš mūsų laukia „antroji pusė“. Ką mes duodame, ir ar tai yra tie dalykai, kurių artimasis iš mūsų laukia. Kaip rodome dėmesį ir kaip jį mokame priimti.

Apskritai, dėmesio trūkumą, pasak Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologės Agnės Grušauskaitės, jaučiame tuomet, kai šeimoje nevyksta bendravimas. Tyla, kai abu ilsitės ir puikiai jaučiatės, nesiskaito.

Kalbame apie tą tylą, kai nustojame girdėti kitą žmogų, jo poreikius. Būti kartu reiškia suprasti vienas kitą, o tai neįmanoma, jei žmonės atvirai nesikalba, nežino vienas kito lūkesčių. Todėl vaistas, kad namuose neskraidytų lėkštės, o dulkių siurblio garsas nebūtų vienintelis spengiančioje vakaro tyloje tarp dviejų žmonių, tas, kuris yra įžvalgesnis, ar labiau subrendęs, turi imtis iniciatyvos, susėsti ir pakalbėti. Apie viską. Apie tai, ko norime vienas iš kito, kokio dėmesio laukiame.

Taip pat vertėtų ir išklausyti bei išgirsti, ką sako kitas. Be priekaištų. Arba, kreipkitės į neutralų žmogų, kuris padės išsiaiškinti, kas gi tarp jūsų vyksta. Uošviai, anytos ir draugai netinka, nes jie yra „suinteresuoti“ asmenys, todėl gali atrodyti, kad gina vieną ar kitą pusę.

Patikėkite, kalbėjimasis gali būti pirmas ir labai svarbus žingsnis link to, ko reikia mums visiems – artimo žmogaus dėmesio.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Namai

Norite užauginti daug žinantį žmogų? Ugdykite vaiko smalsumą (1)

Smalsumas – tai noras sužinoti ir patirti kažką naujo, gebėjimas tyrinėti, atrasti ir suvokti. Vaikų smalsumas pasireiškia per klausimą „Kas tai?“, vėliau jie pradeda „kodėlčiuoti“, o nuo to, kaip suaugusieji reaguoja į vaikų klausimus, priklauso jų socialinė ir emocinė raida.

Jovitos nėštumo dienoraštis: metas atnaujinti spintą

Jovita laukiasi antrojo vaikelio ir kas savaitę savo nėštumo potyrius pasakoja internetiniame dienoraštyje. Kas naujo nutiko 23 nėštumo savaitę?

Kaip prakalbinti vaikus po dienos mokykloje?

Mokykloje vaikai vidutiniškai praleidžia apie 6-8 valandas per dieną. Per vieną darbo dieną suaugęs asmuo sukaupia daug informacijos, įspūdžių ir išgyvenimų, kuriuos sugeba atrinkti į reikšmingus ir svarbius, juos sudėlioti savo mintyse – malonius papasakoti, keliančius nerimą – „paslėpti“.

Šeimos mediatoriai: geriausiu atveju išsaugo santuoką, blogiausiu – bent pagarbą (13)

Mediatoriai, padedantys ginčus išspręsti taikiai, leidžia išvengti destruktyvių, žalojančių skyrybų proceso – kai kada poros santykiai sušvelnėja, gailimasi, kad nebuvo kreiptasi anksčiau.

Kokius drabužius geriausiai pirkti vaikams? (2)

Šiomis dienomis išsirinkti drabužius vaikams yra tikras iššūkis. Didelė gausybė bei pasiūla gali susukti galvą. Tačiau reikia nepamiršti, jog drabužėlius vaikams reiktų rinktis ne tik pagal spalvą, dydį.