Namų vieta, kurioje paruošite erdvę namų darbams ruošti, nėra tiek svarbi kiek pats faktas, kad yra tam tikra erdvė, skirta būtent tam, kad mokinukas galėtų patogiai ir ramiai atsipalaiduoti ir susikaupti tuo metu, kai reikės atlikinėti namų darbus. Jaunesnius vaikus aprastai reikia akyliau prižiūrėti ir padėti atliekant namų darbus nei vyresnių klasių mokiniams. Todėl galbūt verta apsvarstyti galimybę išskirti namų darbų ruošimo vietą ant svetainės ar virtuvės stalo, net jei stalas yra ir vaiko kambaryje. Tokiu būdu padedant vaikui mokytis galėsite užsiimti ir kitais darbais – pavyzdžiui, vakarienės ruošimu.
Keletas idėjų, kurias verta prisiminti planuojant vaiko namų darbų ruošimo erdvę:
Paprašykite jo padėti paruošti namų darbu erdvę. Leidimas vaikui pareikšti savo nuomonę apie tai, kaip turėtų būti parengta jo darbo vieta, tikriausiai padidins jo norą šia vieta naudotis pagal paskirtį. Taip pat bendromis pajėgomis ruošiant darbo vaikui namų darbai neatrodys tokie nuobodūs. Kokioje kėdėje jis norės sėdėti? Ar norės papildomos pagalvėlės? O gal norėtų kėdutės kojoms pasidėtų, kad kojos nekabotų ir sėdėti būtų patogu? Suteikite vaikui teisę priimti šiuos nedidelius spendimus ir tai turės daug įtakos jo motyvacijai ruošti namų darbus.
Visus namų darbų reikmenis padėkite po ranka. Kreideles, flomasterius, pieštukus ir kitus mokslo bei piešimo reikmenis, kurių vaikui reikės namų darbams ruošti, sudėkite į nešiojamą dėžutę, kad viskas, ko reikia, būtų lengvai pasiekiama. Vienos ar kitos smulkmenos ieškojimas bus ne tik laiko gaišimas – taip pat bus išblaškytas į užduotį sutelktas dėmesys.
Išjunkite televizorių. Minimalizuokite triukšmus ir kitus galimus dėmesio išblaškymo šaltinius kad vaikas galėtų sutelkti visą dėmesį į savo darbą. Paprašykite šeįmos narių gerbti namų darbų ruošimo laiką nekalbant telefonu prie mokinuko ir užsiimant tylia veikla – pavyzdžiui, skaitymu.
Tebūnie šviesa. Įsitikinkite, kad vaiko namų darbų ruošimo vieta yra gerai apšviesta, nes kitaip mokytis nebus patogu.
Sumažinkite betvarkę. Tikriausiai žinote kaip sunku susikaupti, kai ant darbo stalo – vien popieriaus šūsnys ir betvarkė. Pasirūpinkite, kad vaiko darbo vieta būtų tvarkinga, gerai organizuota ir be šiukšlių.
Duokite vaikui laiko. Po pasilakstymo kieme ir kitų nemokyklinių užsiėmimų darbo dienų vakarai gali būti labai chaotiški. Įsitikinkite, kad vaikui kiekvieną vakarą pakaks laiko namų darbams kad jam nereikėtų skubėti ir visas užduotis jis kruopščiai atliktų patogiai įsitaisęs savo darbo vietoje.
Skirkite jam darbo draugą. Jei jūsų jaunesnis mokyklinio amžiaus turi vyresnį brolį ar seserį, jie gali sėdėti ir ruošti namų darbus kartu. Jei ne – gretimoje kėdėje įtaisykite mėgiamiausią vaiko pliušinį žaisliuką, kuriam taip pat paruoštas popierius ir pieštukas. Tokiu būdu vaikas jausis lyg turėdamas namų darbus ruošiantį draugą, kuris padeda jam dirbti.
Prisėskite prie vaiko. Kol vakarienė kunkuliuoja, pasistenkite dalį namų darbams skirto laiko praleisti sėdint prie vaiko užsiiminėjant savo „reikalais“ – peržiūrinėjant paštą ar skaitant žurnalus.
Būkite lankstūs. Bus dienų kai jūsų vaikas nuspręs, kad jam mieliau išsitiesti ant grindų ir namų darbus ruošti gulint ant žemės, o ne sėdint savo darbo vietoje. Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams paprastai neužduodama tiek namų darbų, kad juos ruošti reikėtų kelias valandas, taigi, jei tik vaikui patogu, o namų darbų ruošimas ne stovi vietoje, leiskite jam pačiam pasirinkti kaip daromi namų darbai. Bėgant laikui vaiku bus pateikiamos vis sudėtingesnės užduotys, kurias atlikti užtruks ilgiau, todėl natūralu, kad jam reikės stalo ir kėdės. Stebėkite ko reikia vaikui ir skatinkite jo darbo stilių, neverskite jo dirbti ne taip, kaip jam patinka.
Sukūrus malonią erdvę, kuri yra patogi dirbti ir neblaško dėmesio, galite padėti savo vaikui ugdyti gerus namų darbų ruošimo įgūdžius, kurie išliks visam gyvenimui. Mažai tikėtina, kad mažas vaikas strykčios iš džiaugsmo vien nuo minties, kad reikės ruošti namų darbus, kad ir kaip labai jam patikrų namų darbų ruošimo erdvė. Tačiau sukūrus vietą, kurią jis gali vadinti sava, kurioje jam patinka būti, galima gerokai sumažinti tikimybę, kad dėl namų darbų ruošimo teks kautis.
Kaip ir dauguma vaikų, mano septynmetis taip pat kartkartėmis pabumba, kad reikia ruošti namų darbus, bet kai jis sėdi prie virtuvės stalo ir tiesiog švyti iš pasididžiavimo išsprendus matematikos uždavinį ar teisingai įrašius raides į sudėtingesnius žodžius, aš žinau, kad dalis jo savirealizacijos jausmo priklauso nuo namų darbų ruošimo įpročių, kuriuos įdiegėme jam dar belankant darželį.
Kaip ir bet kurio kito gero įpročio atveju, ankstyva pradžia ir pastovumas yra esminiai dalykai. Bendradarbiaujant su vaiku sukūrus jam patinkančią namų darbų ruošimo vietą įskiepysite vaikui gerus darbų atlikimo įpročius, kurie neišnyks visą gyvenimą.
