Sunkiausia tiems, kurie savo vystymusi aplenkia savo bendraamžius arba nuo jų atsilieka. Kadangi tokius gamtinius reiškinius neįmanoma iš anksto tiksliai numatyti, vaikai kelerius metus gali jaustis taip, lyg gyventų svetimame kūne. Bet blogiausia, kad jie tariasi vieni išgyvenantys tokius dalykus. Liūdna pripažinti, bet šiais laikais įvaizdis labai priklauso nuo žiniasklaidos priemonių, modelių namų ir žurnalų.
Visi tarytum teigia, kad tėra tik tam tikras moters ar vyro kūno tipas. Kadangi daugelis negali net pasvajoti bent priartėti prie tokio „idealo“, galų gale pradeda jaustis neadekvačiai. Mergaitės nerimauja dėl per didelio svorio. Su įvaizdžio problemomis susiduria ir jaunuoliai, vieniems trūksta ūgio, kiti užauga per dideli, vieni ant krūtinės neturi nė plaukelio, kitiems tenka ją skusti. Vaikinai pergyvena, kad yra pernelyg gležni, nepakankamai vyriškai atrodo.
Nėra prasmės sakyti vaikui esą nesvarbu, kaip jis atrodo, – jiems tai labai svarbu. Vienintelis būdas nugalėti mintis apie netobulą išvaizdą yra ugdyti stiprų savimanos, savigarbos jausmą.Tėvams reikalingi teisingi bendravimo su paaugliais pagrindai, kad bręstantys jautruoliai neužsivertų tylos siena, kad vertintų tėvų pastabas ir norėtų su jais tartis.
Efektyvus bendravimas pokalbyje apie brendimo problemas yra nelengvas uždavinys. Todėl:
– pasistenkite išklausyti paauglį be pašalinių trukdžių, žiūrėkite į akis. Televizoriaus žiūrėjimas ar laikraščio skaitymas, žiūrėjimas į tolį neskatins atvirumo.
– klausydami kartais pasitikslinkit, ką išgirdote. Tai užtikrins atžalą, kad jūs klausot ir suprantat, o be to, leis pakartoti svarbų teiginį.
– klausykite nepertraukdami. Pertraukimas rodo pagarbos trūkumą, o jaunuoliai labai jautrūs nepagarbai.
– klausimuose apie seksą atsakinėkite tiesiai, neslėpkite tiesos, neišsisukinėkite. Jei nežinote atsakymo, nespėliokite, pasidomėkite teisinga informacija.
– kai dalijatės savo susirūpinimu, ar jausmais, pradėkite sakinį „aš“ (aš nerimauju). Jei jūs gąsdinsite ar kaltinsite, pradėję sakinį „tu“ (tu neįspėjai)- jaunuolis ims gintis ir užsisklęs savyje.
– perfrazuokite klausimus (kodėl draugauji?) į teiginius (aš nerimauju, kad tu draugauji), išreiškiančius jausmus. Tai sušvelnins įtampą.
– venkite kategoriškų „visada, niekada, kiekvieną kartą“. Pastabos susijusios su praeitimi visiškai netinka vertinant dabarties įvykius.
Labai dažnai paauglys jaučia, kad jį laiko vaiku ir todėl žiūri į tėvus nepagarbiai. Čia prasideda konfliktai.
Jaunuoliai trokšta pagarbos trijose svarbiausiose srityse:
– pagarba jų troškimui jaustis nuo suaugusių nepriklausomam. Paaugliai mėgsta save įsivaizduoti laisvomis asmenybėmis. Norėdami pabrėžti nepriklausomybę, maištauja. Tai išreiškia savo išvaizda, apranga, kalba, seksualiniu gyvenimu, elgesiu už jūsų nugaros.
– pagarba jų nuomonei ir vertybėms. Turime suvokti, kad kiekvienas žmogus turi savo pasaulio suvokimą ir vertybes. Jaunuoliai taip pat. Turite gerbti jų teisę galvoti kitaip.
– pagarba jų privatumui. Paaugliui reikia ramybės be trukdžių, reikia vietos ar kambario,kur galėtų jaustis vienas su savo fantazijomis, mintimis.
Bręstančios atžalos yra galutinai nesusiformavusios asmenybės. Viena jų dalis nori būti nepriklausoma, kita nori žinoti, kad pakankamai juo rūpinatės ir esate šalia.
Jeigu norite, kad paauglys gerbtų jus, pats privalote jį gerbti. Priešingu atveju efektyvus bendravimas bus sunkus ar neįmanomas. Šilti tarpusavio santykiai paauglystės metu išlieka ir vaikams palikus tėvų namus, išskridus į savarankišką gyvenimą. O tai labai svarbu.
