Kuo gi skiriasi bonzai nuo įprasto augalo, patalpinto į vazonėlį? Jeigu kambarinių augalų labiausiai vertinami žiedai arba lapai, tai bonzai estetinio vertinimo pagrindas yra viso medžio grožis. Iš principo svarbu bonzai ir indo, kuriame jis “gyvena”, derinys. Aukštis gali svyruoti nuo 5 cm iki 1,5 metro, nors populiariausiais laikomi nuo 38 iki 65 cm medeliai.
Bonzai sukūrimo menas labai kruopštus. Prireikia keleto dešimtmečių, jeigu jis auginamas iš sėklos, ir ne mažiau ketverių - penkerių metų, jei pagrindas yra mažytis sodinukas, išaugęs griežtose gamtinėse sąlygose, pavyzdžiui, kalnų kilmės plyšyje. Tinkamai prižiūrimas jis gali augti keletą šimtų metų, be to, tituluoti egzemplioriai dažnai perduodami iš kartos į kartą ir yra verti susižavėjimo ne tik dėl savo grožio, bet amžiaus. Maža to, senus bonzai japonai vertina labiau nei jaunus.
Svyrančios kaskados arba raitytas kamienas
Auginti bonzai galima iš įvairiausių rūšių augalų: naudojami amžinai žaliuojantys medžiai (pušis, eglė, kiparisas, kadagys), iš lapinių kultivuojama slyva, vyšnia, inžyras, klevas ir šermukšnis. Iš augalų - bambuko rūšys, nendrės, orchidėjos. Labiausiai tinka augalai su mažais lapeliais.
Riboto kontinentinio klimato sąlygomis, bonzai sukūrimui populiariausi tropiniai ir subtropiniai augalai. Keičiantis metų laikams, staigūs temperatūrinio režimo pokyčiai apsunkina kitų rūšių kultivavimą. Iš pat pradžių bonzai buvo gatvės augalas ir puošė šalia gyvenamojo namo esančius gėlių darželius Vėliau jis tapo pageidaujamu naminiu augalu.
Egzistuoja įvairios bonzai auginimo meno kryptys. Jų tarpe klasikinis (kotenas) ir nekanoninis, “kaligrafinis” (bundzin). Klasikinio stiliaus medžio kamienas prie šaknų platesnis ir į viršų susiaurėja. Bundzin stiliaus - viskas atvirkščiai. Žinovai skiria ir smulkesnes stilių rūšis - tiesusis, pasviręs, žemyn krentantis, svyrančių kaskadų, raityto kamieno, kamienų- dvynių, grupinio sodinimo, miško arba sodinimo su akmenimis stilius.
Naminis bonzai
Bonzai atsiradimas bet kuriems namams suteiks rytietiško išraiškingumo subtilaus kolorito. Naudojant specialius kultivavimo metodus ir sukaupus kantrybės, galima pasiekti galutinį naminio eksperimento tikslą, dirbtinėse sąlygose išauginus miniatiūrinį augalą. Jis leis pajusti aitrią vėsą jūsų rankomis sukurto miniatiūrinio gamtos stebuklo, mažutėlaičio vainiko šešėlyje.
Gamtoje sudėtinga suvokti augalo visumą. Įsivaizduokite pusiaujyje augantį klevą arba ąžuolą. Visą medį galima pamatyti tik iš šalies, tuo pat metu neįmanoma apžvelgti jo lapų, kamieno vaizdo, šakų išsidėstymo. Noras matyti detales privers vėl prisiartinti prie medžio, o bendras medžio vaizdas pranyks. Išvengti gamtinio objekto fragmentinio suvokimo padės bonzai.
Miniatiūrinių medžių auginimas, žinoma, didelis mokslas. Pirmiausia, medis visuomet turi augti riboto dydžio inde, tam tikroje dirvoje, apipjaustant vainiką ir šaknis, jį persodinant, atliekant kamieno formos korekciją ir t.t., nuolat jam suteikiant tam tikrą formą.
Antra, bonzai augimo sulėtinimas vyksta veikiant medelį tiesioginiais saulės spinduliais. Saulės šviesa gyvybiškai svarbi augalo augimui ir įdomu tai, kad ji tuo pačiu aktyviai kontroliuoja per didelį bonzai augimą.
Tam tikras augimo apribojimas sąlygojamas tiksliai suplanuoto ir dozuoto laistymo. Ne paskutinį vaidmenį suteikiant medžiui miniatiūrinę formą vaidina vėjas. Meilė ir rūpestis, supantys bonzai, derinyje su subalansuotu nurodytų metodų panaudojimu priartins prie norimo tikslo ir leis suteikti namams gamtinio natūralumo dalelę.
Žinokite, kad tikrojo bonzai kūrėjai niekada tiksliai nekopijuoja gamtos, o išsaugodami gamtines proporcijas, manipuliuodami augalu, stengiasi išreikšti savo individualų estetikos arba jautrumo suvokimą. Bonzai kūrėjas turi būti vienu metu ir menininkas ir geras sodininkas, žinantis daugybę subtilybių, kurios leis auginti medelį pagal visas taisykles.
