Tikrai taip, tačiau ar kokybiškesnis? Ar galėdami bet kada pakalbėti su toli esančiu artimuoju suprantame kito žmogaus svarbą, jo jausmus, emocijas?
Šie klausimai kyla stebint bendraujantį jaunimą, kurių tarpusavis bendravimas susideda iš kelių paklausimų per dieną, ką veikia draugas, taip pat neretai apsiribojama „like“, širdučių ar kitokių simbolių paspaudimais po nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Akivaizdu, kad šiandien bendravimas jaunimui labiau reikalingas dėl savo egoizmo paglostymo, pripažinimo, o ne dėl noro išlaikyti ryšį su svarbiu asmeniu. Mes vis mažiau nuoširdžiai kreipiame dėmesį į kito žmogaus jausmus, o kartais net nesusimąstome, kokių skaudžių pasekmių gali turėti vienas ar kitas neatsargus veiksmas elektroninėje erdvėje.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2011) Lietuvoje internetu naudojasi 64 proc. 16–74 metų amžiaus šalies gyventojų ir šis skaičius nuolatos didėja. Augant informacinių technologijų vartotojų skaičiui, didėja ir elektroninių patyčių tikimybė. Jos ypač opi šių dienų problema, nes elektroninės patyčios palieka dar skaudesnius padarinius negu kitų formų patyčios. Taip yra dėl to, kad elektroninės patyčios itin greitai plinta, į jas gali įsitraukti labai didelis žmonių skaičius, o jas sustabdyti labai sunku.
Dažniausiai pasitaikančios elektroninių patyčių formos yra šios:
Įžeidinėjimai virtualioje erdvėje. Tai ypač populiaru tarp paauglių, kai socialiniame tinkle, visiems matomoje vietoje (pvz., ant „Facebook“ sienos) užrašomos nemalonios pastabos, keiksmažodžiai ar įžeidūs komentarai.
Ignoravimas. Paaugliams labai svarbus kitų pripažinimas, tad kita elektorinių patyčių forma – nepriėmimas į uždarą socialinę grupę, grupinį pokalbį, pvz., klasė turi savo uždarą grupę, kur visi gali bendrauti, tačiau vieno klasės draugo į ją nepriima. Tokio ignoravimo fone dažnai pasitaiko apkalbų, šmeižto, kas gali įskaudinti ir kitaip neigiamai paveikti asmenį.
Ypač skaudi elektroninių patyčių forma – tapatybės vagystė, asmeninių duomenų išgavimas ir panaudojimas prieš konkretų asmenį. Tai gali turėti itin skaudžių pasekmių, nes sugriaunama žmogaus reputacija, kurią atstatyti labai sunku. Taip pat reikia nepamiršti, kad nuotraukų savinimas ir tapatybės keitimas ne tik, kad sukelia nemalonius jausmus, bet ir yra neteisėtas elgesys.
Netikros informacijos skleidimas. Pasitaiko, kad paaugliai norėdami pajuokauti, padaro nuotraukos montažą ar įkelia nuotrauką, kurioje asmuo sau nepatinka, filmuotą medžiagą į viešą erdvę. Tai sukelia dideles psichologines traumas, nes viešojoje erdvėje paaugliai nori atrodyti kuo geriau, todėl dėl jų atvaizdo paviešinimo be jų sutikimo labai sielojasi.
Pasitikėk, bet tikrink
Žinoma, kad paaugliai nori privatumo, pagarbos, todėl pyksta, jei tėvai juos tikrina. Pakalbėkite su savo vaiku, kad jį labai mylite ir gerbiate, tačiau kol jis yra nepilnametis, jūs už jį atsakote, todėl turite teisę žinoti, kaip su kuo jis bendrauja.
Nekontroliuokite vaiko labai griežtai, nes tai menkina jo savivertę, tačiau paprašykite, kad pateiktų Jums savo socialinių tinklų, elektroninio pašto prisijungimo duomenis. Taip matydami su kuo jis bendrauja, kokias nuotraukas kelia ir kuo dalijasi, galėsite stebėti, ar Jūsų vaikas nepatiria patyčių ir ar pats yra pagarbus bendraudamas su kitais.
Nepamirškite, kad ir elektroninėje erdvėje, ir realiame gyvenime patyčias turi spręsti ir suaugę žmones, nepalikite to tik vaikams. Ne visi vaikai geba susitvarkyti su savo problemomis, todėl norėdami išvengti skaudžių pasekmių, stebėkite jį ir būkite pasirengę reikalui esant ištiesti pagalbos ranką.
Keletas patarimų, ką gali padaryti tėvai, norėdami padėti savo vaikui:
Pokalbis. Nors ne su visais paaugliais pavyksta susikalbėti dėl jų uždarumo ir jautrumo brendimo metu, tačiau pasistenkite rasti kelią į vaiko širdį. Pasikalbėkite su juo apie elektroninių patyčių žalą, paaiškinkite, kad bendravimas socialiniuose tinkluose nėra žaidimas ir čia ištartas žodis gali įskaudinti kitus. Paaiškinkite vaikui, kad nepaisant, jog nematote žmogaus, jis yra gyvas ir viską jaučia, todėl kiekvienas mygtuko paspaudimas turi būti apgalvotas, kad nepakenktume nei sau, nei kitiems.
Nematomas „aš“. Bendraudami internetu paaugliai mėgsta susikurti antrąjį „aš“ demonstruodami savo gyvenimą tokį, koks norėtų, kad jis būtų, o ne tokį, koks yra iš tikrųjų. Tai išduoda fotografijos, kuriuose jie matomi tik gražiose vietose, patys puikiai atrodantys, visada besišypsantys ir t.t., nors realiame gyvenime jų nuotaikos itin svyruoja. Pakalbėkite su vaiku apie tai, kad internetinėje erdvėje jis nelieka anonimas, net jei prisistato slapyvardžiu ar susigalvotu žodžių junginiu. Reikia nepamiršti, kad kiekvienas kompiuteris, turi savo IP adresą, kuris gali identifikuoti vartotoją, todėl priminkite vaikui saugaus elgesio internete taisykles.
Pagarba. Paaugliai skuba įžengti į suaugusiųjų pasaulį, nori tėvų pagarbos ir pasitikėjimo, tačiau pirma patys turi išmokti gerbti kitus. Paaiškinkite vaikui, kad nesvarbu, kur ir kokiomis formomis jis bendrauja, jis privalo gerbti kitą žmogų. Jūsų vaikas turi suprasti, kad kaip jis bendrauja su kitais, tokį jį aplinkiniai ir mato, juk bendravimo būdas išduoda žmogaus išprusimą, kultūrą ir vertybes.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centro darbuotojai pranešime spaudai primena, kad socialinė erdvė nėra žaidimas ir neatsargus bendravimas joje gali turėti labai skaudžių pasekmių, todėl turime padėti savo vaikams išmokti ne tik tinkamai bendrauti ir elgtis realiame, bet ir virtualiame gyvenime. Jei norite apsaugoti savo vaikus, domėkitės ne tik jais, bet ir jų draugais, net jei jų ir keli tūkstančiai...
