Šiuolaikinėje visuomenėje knygos jau seniai nebėra vienintelis vaikų švietimo šaltinis. Įvairios interaktyvios programėlės, kurios skatina vaikų kūrybiškumą bei mąstymą, jau atkeliavo ir į Lietuvą.
© Shutterstock nuotr.

Vieną iš jų, sukurtą pagal šių metų Vaikų literatūros premijos laureatės Linos Žutautės knygų serijos „Kakė Makė“ pirmąją dalį „Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas“, išbandė ir Austėjos Landsbergienės įkurtos ikimokyklinio ugdymo įstaigos „Vaikystės Sodas“ auklėtiniai. Atsiliepimai apie programėlę bei mintys, kaip technologijos keičia tradicinį vaikų švietimą, pokalbyje su edukologijos mokslų daktare A. Landsbergiene.

- Kaip manote, ar tokios programėlės atstoja knygas, ar tai yra tik „priedas“, leidžiantis vaikams, kuriems patiko knygos herojai, toliau su jais „bendrauti“?

- Knyga ir pagal ją sukurta programėlė yra du skirtingi dalykai, kuriuos lyginti yra sunku. Skaitymas visada išliks vertybe, tačiau programėlė suteikia vaikams galimybę pratęsti knygos herojų istorijas, patiems persikelti į literatūros pasaulį, o atlikus užduotis – ir kažko išmokti. Neskaičius knygos programėlė vaikams nebūtų tokia įdomi.

Ar nėra grėsmės, kad vaikai, žaisdami su tokiomis programėlėmis, nebeskaitys knygų? O gal atvirkščiai – pasinaudoję programėle, vaikai užsinori perskaityti ir knygą?


Didžiausia atsakomybė dėl meilės knygai krinta ant suaugusiųjų pečių. Jei tėvai rodys vaikams pavyzdį ir vaikų akyse puoselės skaitymo tradicijas, tuomet jokios programėlės tikrai nebus konkurentas knygai. Kita vertus, suaugusieji turėtų nubrėžti naudojimosi technologijomis ribas, kadangi vaikams dar sunku jausti saiką.

- Su kokiais iššūkiais susiduria mokytojai, tėvai, socialiniai darbuotojai bandydami vaikus sudominti tokiomis programėlėmis? Ar vaikai noriai jomis naudojasi?

Viskas, kas nauja, vaikams yra įdomu, todėl jie noriai domisi ir interaktyviomis programėlėmis, ir knygomis. „Kakės Makės“ programėlė patinka vaikams dar ir dėl to, kad visi žino knygelę ir mėgsta viską, kas susiję su jos herojais. Didžiausias iššūkis pedagogams kaip ir tėvams – ne sudominti vaikus, bet nustatyti laiko ribas, kad žaidimas su programėle netaptų tiesiog spoksojimu į ekraną.

- Kaip manote, galbūt būtų naudinga tokias programėles sukurti ir vyresniems vaikams, kad padėtų sudominti ne tik skaityti, bet ir mokytis istorijos, geografijos ar kitų dalykų mokykloje?


- Šiandien technologijos vaikams yra natūrali aplinka ir jiems net nekyla klausimas, ar galima, ar reikia jomis naudotis. Interaktyvių programėlių įvedimas į mokyklų programas galėtų būti puiki pradžia keičiant požiūrį į vaikų edukaciją. Tikiu, jog, papildžius pamokas įvairiomis technologinėmis naujovėmis, vaikai ne tik labiau domėtųsi, bet ir geriau suprastų jiems sunkiau suvokiamus dalykus, lengviau įsigilintų ir papildytų jau įgytas žinias. Mes, pedagogai, turime tobulėti kartu su vaikais ir išmokti naudotis tuo, kas vaikams jau yra natūralu.

- Ko, Jūsų manymu, trūksta programėlei, kas galėtų būti patobulinta? 


- Programėlė galėtų šiek tiek labiau išlįsti iš knygos rėmų, kad ir tiems vaikams, kurie ją skaitė ar girdėjo ne vieną kartą, būtų įdomu. Vaikai labai greitai įsimena informaciją ir užduotis atlieka iš atminties, nebeskaitydami užduočių, todėl būtų naudinga, kad kartojant užduotis keistųsi paveikslėlių vietos, schemos.

- Kas, Jūsų nuomone, vaikus labiausiai atbaido nuo skaitymo ir kuo traukia programėlės? 


- Knygos skaitymas yra ramus užsiėmimas, o programėlė yra išorinis vaizdo stimuliatorius, vaikus traukiantis dėl spalvingumo, judesio ir visų kompiuterio keliamų pojūčių. Kai esi vaikas, skaitymas yra gana sudėtingas užsiėmimas, reikalaujantis daug pastangų ­– pažinti raides, skaičius, juos jungti į žodžius, sakinius. Perskaityti tradicinę knygą darželinukui yra sudėtinga užduotis, o programėlė, priklausomai nuo jos turinio, gali padėti išmokti skaityti, pridėti pasitikėjimo savo jėgomis. Tačiau aplikacijos turi ir savo minusų – esant tokiai pojūčių gausai, vaikui sunku ilgą laiką išlaikyti dėmesį, jis greitai pavargsta. Galiausiai, tiek skaitymas, tiek programėlės naudojimas turi skirtingus tikslus ir vaiką veikia skirtingai.

- Kokie, Jūsų manymu, trys pagrindiniai dalykai, kurių vaikas gali išmokti naudodamasis tokiomis aplikacijomis ir apskritai technologijomis?


- Programėlių pagalba ugdomas vaiko mąstymas, pojūčiai, greičiau išmokstama skaityti, skaičiuoti, lengviau mokytis užsienio kalbos. Kadangi aplikacija yra valdoma pirštų pagalba, tuo pačiu nesąmoningai yra lavinama motorika bei koordinacija.

- Ką patartumėte tėvams, kurie nori pritaikyti technologijas savo vaikų tobulėjimui?


- Paskatinčiau bei patarčiau technologijas pritaikyti pagal jų paskirtį – kaip įrankį mokytis ir tobulėti, o ne kaip laisvalaikio praleidimo priemonę.

- Kodėl vis dažniau girdime tėvų skundus dėl vaikų leidžiamo laiko prie kompiuterių? Galbūt tėvai turėtų skirti daugiau laiko ir padėti vaikams tinkamai naudotis technologijomis?


- Tėvai neturėtų naudoti laiko prie kompiuterio mažinimo kaip drausmės priemonės. Kompiuteris turėtų būti suprantamas ne tik kaip laisvalaikio, bet ir kaip darbo, mokslo priemonė. Kaip atidžiai yra parenkamos vaikų skaitomos knygos, taip tėvai turėtų stebėti, kokia veikla prie kompiuterių vaikai užsiima. Galima įvesti naudojimosi kompiuteriu grafiką. Taip pat vertėtų su vaiku pasikalbėti apie kompiuterio tikslingumą, reikšmę, jo galimybes, žalą.

- Kokius pavojus reikia turėti omenyje perkant vaikui kompiuterį ar naują žaidimą?


- Perkant žaidimą labiausiai reikėtų atsakyti į klausimą – ko noriu, kad mano vaikas išmoktų. Jei kompiuteris, kuriuo žaidžia mažylis, yra prijungtas prie interneto, reikėtų stebėti, kad vaikas neleistų laiko nenaudinguose puslapiuose. Kitas pavojus – vaikas, kuris nežino aiškių naudojimosi kompiuteriu taisyklių, gali tame pasaulyje užsibūti. Tuomet silpnėja vaiko socialiniai, bendravimo įgūdžiai, trūksta natūralaus aktyvumo.

- Kiek laiko prie kompiuterio, telefono vaikams praleisti yra naudinga, o kada sėdėjimas prie kompiuterio ar žaidimai su išmaniuoju telefonu jau tampa žalingi?


- Galima žaisti tiek, kiek rekomenduojama būti susikaupus tam tikro amžiaus vaikui. Ikimokyklinukui rekomenduojama 15-20 min., vyresniems – 30 min. Sėdėjimas prie kompiuterio žalingas tuomet, kai ten matomi vaizdai kenkia vaiko psichinei sveikatai, kai vaikas atsisako realaus gyvenimo dalykų dėl virtualaus pasaulio, pavyzdžiui, dėl žaidimo prie kompiuterio iškeičia krepšinio treniruotę su draugais kieme.

- Ar pateisinate kai kurių tėvų elgesį naudoti kompiuterį ar telefoną kaip įrankį nuraminti, užimti vaiką, kai nori, kad namuose būtų ramu?


- Kompiuteris ar planšetė turi padėti mokytis, tobulėti, tai neturi tapti nuraminimo priemone. Norint sudominti vaiką galima imtis ir kitokių priemonių – skaityti jam knygą, kalbėtis su juo, diskutuoti, įtraukti į stalo žaidimus. Tiek skatinimas mylėti knygą, tiek vaikų auklėjimas priklauso nuo tėvų noro ir galimybių skirti vaikams kuo daugiau laiko ir su jais užsiimti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį (18)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus pavyko nemenkai sustiprinti savo...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (74)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta 14.50 val. (127)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

Į Vilnių sugrįžta skrydžiai

Vilniaus oro uoste ketvirtadienį po rekonstrukcijos atidarytas kilimo ir tūpimo takas. Pirmasis...

D. Adomaitis į Rygą išsivežė 14 kandidatų – su vienu atsisveikinta (20)

Iki 2017 metų Europos krepšinio čempionato likus 14-ai dienų Lietuvos rinktinės treneris...

Vilniuje susituokė menininkė J. Vaitkutė: mūsų susitikimas tapo lemtingu (9)

Ketvirtadienio popietę Vilniaus santuokų rūmuose už savo mylimojo, komunikacijos specialisto...

R. Karbauskis tapo seneliu (68)

Ramūno Karbauskio šeimą aplankė džiugi žinia – jo sūnus Justinas Karbauskis su žmona...

Akibrokštas: valstybinė įmonė savo patalpose atidarė paslaptingą viešbutį (161)

Palangos girininkijoje dirba ne vien tik miškininkai. Kaip išsiaiškino DELFI, jų ten mažuma....

Automobilių gamyboje – nauja aukso kasykla (10)

Autonomiški automobiliai gali drastiškai sumažinti aukų keliuose skaičių, apkarpyti suvartojamų...

Kanadietė pamestą sužadėtuvių žiedą po 13 metų rado netikėtoje vietoje (8)

Prieš daugiau nei dešimt metų šeimai priklausančiame ūkyje kanadietė Mary Grams pametė savo...