Su ankstesne drauge būdavau neištikimas, jausdavausi blogai, nors ir jai nežinant. Negalėjau to ištvert, taigi teko santykius nutraukt su pretekstu „Aš dar per jaunas“.
Žinau, kad lakstyt pas kitas tikrai nėra į naudą. Taigi, kai susiejau gyvenimą su naująja drauge, sakiau sau, neisiu pas kitas, neskaudinsiu daugiau mylimų žmonių, taip pat savęs. To ir nedarau, bet, rodos, vis sunkiau tai pakelti.
Kankina mintys, kad progai pasitaikius, galiu būt vėl neištikimas, viskas dėl savijautos, ilgiuosi naujų pažinčių, flirtų su priešingos lyties atstovėmis, tiesiog naujų emocijų.
Patarkite, kaip elgtis tokioje situacijoje, kai žmogaus nenori palikti, bet tai lyg ir būtina, nesukeliant tik daugiau skausmo.
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
KAI NORISI PALIKTI BE SKAUSMO
Manau, kad esate labai jautrios sąžinės žmogus, nes nenorite apgaudinėti artimos moters. Ir tuo pačiu esate tikrai jaunas žmogus. Per jaunas, kad galėtumėte žadėti: „Nuo šiol aš gyvensiu su tavimi ir tik su tavimi“. Kaip jums išeiti iš šio vidinio konflikto?
Manau, kad jūs liksite sąžiningas ne tuomet, kai iš visų jėgų bandysite būti ištikimas. O tuomet, kai sąžiningai perspėsite savo merginą: žinok, nenoriu tavęs apgaudinėti, nes aš dar negaliu įsipareigoti santykiams vien su tavimi.
Jūs nenorite to daryti, nes bijote, kad tuo ją atstumsite, nes jai tai labai nepatiks. Kuriai merginai norisi girdėti, jog ji nebus vienintelė?
Būtent dėl šios priežasties daug vaikinų ir netgi vyrų meluoja savo merginoms ir žmonoms, kad jos yra jiems vienintelės ir į jokias kitas žiūrėti jie nenori. Merginos ir žmonos nori tuo tikėti, ir patiki, arba nepatiki. Ir jei patiki, po to nusivilia. Ir jei nepatiki, tai ilgą laiką vengia santykių su vyrais, numatydamos, kad „visi jie vienodi“.
Kaip matote, arba vėliau, arba nuo pat pradžių moterys patiria nusivylimo skausmą. Žinoma, ne visos. Tos, kurioms iš tiesų teko susieti save ilgiems santykiams su subrendusiais vyrais. Ir tos, kurių vyrai nuo pat pradžių neapgaudinėjo. Šitos moterys sako: „Aš pasitikiu savo vyru ir vyrais apskritai“.
Kadangi jūs negalite priskirti save prie vyrų, pasiruošusių ilgiems santykiams, tai kas tuomet jums lieka?
Jeigu jūs sąžiningai savo merginos neperspėjote, tai kol kas einate tuo keliu, kuriuo eina vyrai, nuviliantys moteris. Jūs nesakote jai, koks esate, vadinasi, ruošiate ją nusivylimui.
Ką, jei jūs pereitumėte į gretas tų vyrų, kurie kalba su merginomis atvirai? Aš manau, kad problemos sprendimas yra tame, su kuriomis merginomis kokius santykius jūs palaikote.
Kaip rodo gyvenimas, ten, kur nėra didelių vilčių, nėra ir didelių nusivylimų. Jūsų amžiaus merginų tarpe nemažai tokių, kurios pasirašo vienkartiniams meilės nuotykiams. Ir tokių, kurios sako: aš irgi nenoriu įsipareigoti šeimai ir vaikams.
Taigi, nei jūs, nei tokios merginos neapgaudinėtų vienas kito, jei susitikinėtumėte trumpam ir išsiskirtumėte greitai. Aš nemanau, kad „lakstymas“ visuomet blogai. Jūsų amžiuje toks „lakstymasis“ yra natūralus, nes ir jūs, ir tos merginos atliekate savotišką „savo žmogaus“ paiešką ir atranką. Priešingu atveju kuriasi nelaimingos poros: „susituokėm, nes pastojau“, „pasimylėjau ir vedžiau“, „nutarėme susituokti dėl bajerio“.
Kai jūsų amžiaus vaikinai ir merginos keičia vienas kitą, jie išmoksta, kad būna visokių žmonių ir geriau supranta, ko jiems reikia.
Tačiau ką, jeigu jūsų dabartinė mergina nenusiteikė trumpiems meilės nuotykiams? Ką, jei ji naiviai mano, kad sutiko vyrą visam gyvenimui, o jūs žinote, kad nesate toks vyras? Tuomet jūsų santykiai nelygūs, jie virsta veidmainiškais. Ir išeitis iš to gali būti tik tiesa.
Lygiai taip pat turėtų elgtis žmonės su priklausomybėmis ar sunkiomis ligomis: „Žinok, aš alkoholikas; žinok, aš lošiu; žinok, aš sergu epilepsija“ ir t.t. ir pan. Tai - skausmingos akimirkos, nes tiesa dažnai būna karti. Tačiau tokia karti tiesa - gera investicija pasitikėjimui. Jumis nenusivils. Jūs parodysite žmogui, kad nesate angelas, bet esate sąžiningas.
O jei jūs būsite sąžiningas, tai padarysite svarbų žingsnį brandos link. Brandus vyras - ne tas, kuris „įsipareigojo“ elgtis brandžiai. O tas, kuris iš tiesų pradėjo matyti pasaulį ne plokščią, o trimatį, ir dėl to geriau suprato ir save, ir kitus žmones. Ir pamatęs save bei kitus žmones, įsitikino, kad kiekviena, netgi labai saulėta asmenybė turi savo šešėlį. Ir vyrų bei moterų santykiuose teisingas atsakymas į klausimą: „Ar tu linkęs į neištikimybę?“- yra toks: „Taip, turiu to truputį“.
Nes tie, kurie nuo pat pradžios kategoriškai, karštai ir su pasipiktinimu sako: „Ne, jokiu būdu, tu ką!“- teigia, jog neturi šešėlio. Ir tuo, deja, neparodo didelio brandumo. Nors patys save laiko labai brandžiais. Juk, jų supratimu, brandus žmogus - tai „pasitaisęs“ ar „susitupėjęs“, „nebelakstantis“.
Tačiau žmonės, kurie niekada nenusidėjo, tačiau tiki, jog neturi jokio polinkio į neištikimybę, negali būti nei pasitaisę, nei susitupėję, nei „nebelankstantys“. Juk tam, kad pasitaisytum, reikia iš pradžių sugesti. Ir tam, kad susitupėtumei, reikia pradžioje „prisilakstyti“.
Reikia persirgti kai kuriomis jaunystės ligomis, kad nesirgtumei vėliau. Ir persirgti geriau sunkiai, su aukšta temperatūra. Tuomet ir pasveikimas būna tikresnis.
Manau, kad jūs suprantate, apie ką aš kalbu. Ir žinote savo pasirinkimo būti sąžiningu kainą. Jei jūs iš tiesų norite likti ištikimas savo principams, tai žinote, ką reikia daryti.
Sėkmės jums.
Olegas Lapinas
Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.
