Trumpai papasakosiu apie savo praeitį, nes tai yra susiję su mano situacija.
Anksčiau vartodavau alkoholį labai daug kartų ir gan dažnai, dėl alkoholio turėjau problemų, esu praradęs ir keletą darbų, keletą verslo draugų, vieną artimą žmogų, gerus draugus. Bet vieną dieną pamačiau, kad nebesugebu aš išbristi iš šitos balos. Kadangi išsiblaivydavau tik ligoninėje, tai ėmiau ir iš karto užsikodavau.
Ėjo laikas, daug domėjausi apie potraukį alkoholiui, labai daug skaičiau apie jo žalą ir t.t. Tad nusprendžiau imtis veiksmų, daryti ką nors su savim ir atsisakyti alkoholio, nes aš noriu gyventi blaiviai.
Paskaičiau internete apie tokį Šičko metodą. Užsirašiau į kursus ir ėmiau dirbti pats su savim. Tuo metu mečiau viską t.y. darbus, draugus, išvykas tam, kad susitvarkyčiau pats su savim. Ir aš pasiekiau tą tikslą, pasakiau pats sau aš esu laisvas žmogus ir aš galiu gyventi blaiviai be alkoholio, džiaugiuosi ir didžiuojuosi tuo. Šitą mano poelgį teigiamai įvertino visi, pradedant tėvais, baigiant draugais.
Bėgo metai, kiti, susiradau gražią nuoširdžią draugę. Ji buvo 7 metais už mane jaunesnė (24 m). Pradėjom draugauti, viskas buvo labai gražu, puiku, susipažinau su jos tėvais, bendravome ir t.t.
Apie merginos praeitį nesidomėjau, nes man šiaip neįdomu, ką žmogus darė iki tol, kol pradėjom draugauti, nes aš vertinu žmogų nuo to laiko, kai pradedu su juo bendrauti. Daug kas sakė, kad ji geria daug, geriau neprasidėk, pasidomėk ja, bet aš nekreipiau dėmesio. Man nesvarbu buvo, koks jos darbas, ar ji turi pinigų, ar ne, tiesiog jaučiau žmogaus artumą, kad noriu būti ir gyventi su juo.
Ėjo dienos, aš ją labai įsimylėjau ir mąsčiau, kad ji mane taip pat, nes nuolat vakarais gaudavau žinutes, kad myliu tave. Nupirkau žiedą, pasipiršau, ji tiesiog tryško iš laimės. Kad pasirodyčiau geras, pirkdavau rūbus ir kitas smulkmenas, pažadėjau surasti kitą analogišką darbą, nors gal taip ir nereikėjo daryti, bet yra kaip yra.
Vartodavo jinai alkoholį pastoviai, bet ne per daug, buvo keletas kartų, kai pasigėrė, bet galvojau, kad žmogus ateityje pasitaisys. Na, ir atėjo diena, kai jinai pastojo, va, nuo tada ir prasidėjo viskas po truputį blogyn.
Jos mama iškart pasakė, aš pinigų „ant vestuvių“ neturiu, esu skolose ir t.t. Vienu žodžiu, buvo kategoriškai prieš viską. Tai aš pasakiau, kad jei ir bus vestuvės, tai niekas jos neprašys pinigų. Pati draugė iš pradžių labai norėjo vestuvių, bet paskui kažkaip persigalvojo, ai, kam čia reikia tų vestuvių, duosi vaikui pavardę ir gyvensim, na, aš sakau, kaip nori, pažadėjau, kad kur norėsi, ten gyvensim, kitame name jinai nenorėjo, norėjo buto, tad planavau žiemą pirkti butą ir įrengti tol kol gims vaikas.
Šiuo metu mano esama materialinė padėtis, jei butų atsiradęs vaikas, leido viską nuo atskiro būsto iki pilno vaiko išlaikymo. Vaikai yra mano svajonė. Nuvažiavom mes į ligoninę pas daktarę ir likau nustebęs, kai gavau atsakymą, kad yra nėščia 4-5 sav., kai maksimaliai gali būti 3 savaitės, aš net dieną atsiminiau. Bet pasiskaitęs internete, kaip yra skaičiuojamas nėštumo laikas, apsiraminau, nes jei skaičiavo pagal ciklą tai laikas gali pailgėti net iki 2 savaičių.
Na, galvoju, tiek to, kaip yra, taip yra, vis tiek, bet kokiu atveju kylant menkiausiems įtarimams bučiau daręs DNR tyrimus jai nežinant. Dėl merginos nėštumo visi džiaugėsi, net gyrė ir pavydėjo, tačiau išskyrus jos mamą ir kai kuriuos draugus, kurie nuteikinėjo priešiškai, o ypač mama, neva tu neišsilaksčiusi, tau dar ne laikas turėti vaikų, vis kišo mintį, kad ji pasidarytų abortą.
O aš jai pasakiau, kad tu esi jau dariusi sunkų abortą ir jei pasidarysi dar kartą, tai nebėra jokių garantijų, kad galėsi turėti vaikų (gydytojo žodžiai) ir pasakiau, kad toliau santykių nebus, nes aš noriu turėti vaikų ir šeimą, o ne lakstyti po barus, kavines ar balius.
Merginos nuomonė iškart pasikeitė ir man pasakė: gimdysiu vaiką, būk ramus, bet kuo tolyn, tuo merginos nuotaika ėjo blogyn. Susidariau nuomonę, kad mergina pradėjo kitaip bendrauti, sužinojusi esanti nėščia, nes nebegalėjo išgerti alkoholio, ji būdama nėščia truputį išgerdavo prie manęs, nors aš jai neleisdavau, bet išgerdavo ir man nematant, sakydavo, nėščiosioms truputį galima, bet galvojau, mergina pasitaisys ir ateis į protą.
Prasidėjo atostogos, nusprendėme važiuoti į Palangą, kartu nutarė važiuoti ir merginos mama su pussesere iš Olandijos. Važiuojant į Palangą mane truputį įžeidė motinos pusseserės kalba, kai kalbėjo apie vyrus, „neva negeriantys vyrai yra durniai, debilai, su tokiais neįmanoma bendrauti“, aš į tai nekreipiau dėmesio.
Nuvažiavom į Palangą, viskas pradžiai buvo gražu, išskyrus merginos norą alui ir kokteiliams, na, aš stengiausi nekreipti jokio dėmesio, bet antrą dieną tai jau buvo viršūnių viršūnė.
Sėdim prie stalo visi kartu, o mano mergina vieną po kito geria alų, šalia sėdi motina su pussesere ir į tai nekreipia jokio dėmesio. Galvoju, kažkoks absurdas, kokia turi būti motina, kad tai leistų savo nėščiai dukrai??? Ir su kokiais žmonėm aš čia prasidėjau?
Visą laiką būdamas Palangoje buvau ramus, nieko nesakiau, nenorėjau gadinti atostogų, mąsčiau grįžęs labai rimtai pakalbėsiu, bet grįžus nespėjau nieko pasakyti, kaip visos išlipo iš mašinos ir viskas.
Vakare gaunu žinutę: „aš tavęs nemyliu, tu ne mano žmogus“. Bandau skambinti- telefonas išjungtas, skambinu jos motinai, atsiliepusi man pasakė „viskas, tu ją pamiršk, ji vaiko negimdys, nes aš pamačiau per 3 dienas koks tu esi“.
Toliau prisiskambinti nebuvo įmanoma niekaip. Tai reiškia, kad motina, leisdama gerti savo nėščiai dukrai ir matydama, kad aš to netoleruoju, liepė dukrai nutraukti santykius su manim ir pasidaryti abortą.
Vėliau gavau SMS žinutes, kad aš esu debilas ir durnius, už tai, kad negeriu, nes gydžiausi nuo to, nors aš išsikapsčiau iš tos alkoholizmo duobės savo jėgom ir aš to neslepiu, dar ir dabar padedu keliems draugams išbrist iš alkoholio liūno.
Tai aš vis dar šiai dienai mąstau, ką aš padariau ne taip, nes nesu merginai pasakęs jokio blogo ar įžeidžiančio žodžio ir darau išvadą, kad mergina pati nepriima savo sprendimų kaip gyventi, yra kartu su motina absoliučiai priklausomos nuo alkoholio. Arba aš buvau reikalingas tik dėl pinigų, kad kuo daugiau išpeštų iš manęs.
Ir nerandu sau atsakymų, kodėl taip viskas skaudžiai turėjo užsibaigti?
Prašau Jūsų patarimo, kaip jūs vertinate mano situaciją ir gal galite man patarti, kaip ateityje išvengti tokių skaudžių pasekmių?
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
KAI BŪSIMA ŽMONA PRIKLAUSO NUO ALKOHOLIO
Sveiki. Jūsų istorijoje yra labai daug atpažįstamų momentų. Manau, ne tik jūs, bet ir dauguma lietuvių arba patys turi problemų su alkoholiu, arba yra susidūrę su tuo savo draugų, tėvų, sutuoktinių ir vaikų gyvenimuose.
Tokia jau yra mūsų regiono bėda, ir pataikyti į labai "tyrą" šeimą čia nėra paprasta. Tad nenuostabu, kad ne tik jūsų išrinktoji mergina, bet ir jos mama ne tik priklauso nuo alkoholio, bet ir laiko tai neatsiejama „normalaus“ žmogaus savybe.
Labai džiugu, kad jums pavyko Šičko metodo įkvėptam išeiti iš jos. Matyt, buvote pasiekęs „duobės dugną“, ir nenuskendote, o atsispyrėte nuo jo ir pradėjote kilti aukštyn. Tik štai sau į drauges pasirinkote aiškiai nenorinčią niekur kilti merginą.
Kodėl ji nenori kilti, suprasti galima: ne tik ji pati įpratusi prie alkoholio, kaip prie oro, bet ir jos mama ją palaiko. Tokiomis aplinkybėmis bergždžia bandyti įkalbėti, versti žadėti ar įrodinėti, kad gerti neverta.
Jūs ir pats iš savo patirties žinote, kad nuo alkoholio priklausomam žmogui pasiūlyti negerti yra tas pats, kaip pasiūlyti nekvėpuoti. Kurį laiką jis gali susilaikyti, o po to paslapčia ar atvirai vis vien išgeria. Gerti jis gali mesti tik kai bus pasiektas „dugnas“, ir tai pavyksta ne visiems. Moterys dėl savo fiziologinių ypatumų ypač lengvai nusigeria, ir jose tai ypač lengva pastebėti.
Degradacija, žinoma, nebūna tokia matoma, jei moteris socialiai aktyvi ir savo problemą supranta. O štai jei ji sėdi namuose, kur jos niekas nemato, tai alkoholizmui atsiveria visos sąlygos. Gal ta prasme jūsų draugei geriau yra negimdyti, o likti dirbančia mama?
Ir ji, ir jos mama tarsi nujaučia, kad abortas - geresnis sprendimas, nors aiškina tai tuo, kad jūs netinkate joms. Kažkuria dalimi jos nesiima atsakomybės už savo pasirinkimą, kažkuria dalimi teisios - jūs esate draugas tiems žmonėms, kurie negeria, arba kurie geria, bet nori iš to išeiti. O tiems, kurie geria ir tuo didžiuojasi, jūs tiesiog netinkate į draugus dėl kitokių „žaidimo taisyklių“. O tinkate ne kaip vyras ar žentas, o nebent kaip „persekiotojas“.
Kokios tai taisyklės? Aš paminėsiu jas labai trumpai, nes išsamiai apie tai galima pasiskaityti internete suradus temas „gyvenimo scenarijų teorija“ arba „žaidimai, kuriuos žaidžia alkoholikai“. Jūs sužinosite, arba jau žinote, kad šios taisyklės tinka labai depresyviems žaidimams, kur pagrindinis „laimėjimas“- sumenkinti kitą įrodant: „matai, aš blogesnis, nei tu manei“.
„Išdidaus alkoholiko“ aplinkoje dažniausiai yra geriantis žmogus, jį palaikantys draugai bei giminaičiai - iš vienos pusės. Jums buvo numatytas „draugelio sugėrovo“ vaidmuo. Tačiau šiame žaidime iš kitos pusės atsiranda geriantį kontroliuojantis „persekiotojas“, kuris priekaištauja, stebi, kontroliuoja, draudžia gerti, o po to apibara jį.
Santykiai tarp jo ir geriančiojo vis labiau primena tėvo ir vaiko santykius. Tik šis „tėvas" vis labiau moka pykti bei bausti, o „vaikas" vis vien daro savo, o po to išdidžiai pareiškia: „Nieko tu man nepadarysi, noriu ir geriu!“
Šiame psichologiniame žaidime tikslas - pasodinti „persekiotoją“ į balą, įrodant jam, kad jis bejėgis ką nors pakeisti. Jūsų atveju šiai rolei aiškiai talkina ir draugės mama, ir - kaip buvo tikėtasi - ir jūs. O jūs ėmėte ir pareiškėte, kad negersite ir jai neleisite. Taigi, jus automatiškai perėjote į kitą pusę - į „persekiotojus“.
Ir jus „pasodino į balą“, davus suprasti, kad gerti jos vis vien gers; kad jūs esate debilas ir durnius; kad vaiko jūs nematysite; kad meilės tarp jūsų nėra ir nebuvo; kad jums išvis ne vieta šioje kompanijoje. Kaip matote, žaidžiama čia kietai ir rimtai.
Kas gali atsitikti toliau jūsų draugei?
Tikėtina, kad ji pradės žaisti sekantį alkoholikų žaidimą - „vargšo alkoholiko“. Tuo metu jai jau aiškiai ryškės alkoholizmo bruožai, ji atrodys serganti, ir jai prireiks „gelbėtojo“ šalia savęs. Tuomet ji gali staiga prisiminti ir jus, imti prašyti pinigų, pagalbos, galbūt net verkdama žadėti nebegerti.
Kai „gelbėtojas“ praryja „vargšo“ masalą, alkoholikai dažniausiai kurį laiką negeria, o po to vis vien ima gerti, tuo vėl pasodindami „gelbėtoją“ į balą. ir vėl atrodo, tarsi vaikas žaistų su tėveliu, tik su tėveliu perdėtai rūpestingu, atimančiu iš jo visą atsakomybę.
Ir alkoholiko neatsakingumas, o kartu ir agresija auga, nors „gelbėtojas“ bando „gelbėti“ vis labiau. Na, o jei jį vėl ir vėl „pasodina į balą“? Deja, netgi išsiskyręs jis vis bando surasti naują „vargšę“, kurią galės gelbėti, atimdamas iš jos atsakomybę už savo gyvenimą.
Beje, kaip jūs iš tiesų atsidūrėte šioje šeimoje?
Jūs nieko nerašote apie savo paties šeimą, tačiau galbūt tokie „žaidimai“ jums buvo pažįstami ir ten? Be to, jūs gi prisimenate, kad kažkada pats buvote arba „išdidus alkoholikas“ arba „vargšas alkoholikas“? Tad gal dabar tiesiog pabandėte kitą rolę tame pačiame žaidime?
Kaip elgtis, jei jūs apskritai nenorite žaisti šių žaidimų?
Neužtenka tiesiog užsikoduoti ir nustoti gerti. Jums reikia išmokti kurti santykius, kurie pagrįsti kitokiomis taisyklėmis. Tarkime, kur psichologiniai „žaidimai" yra kitokie. Yra „psichologinių žaidimų“ variantų, kuriuos galima pavadinti „aš tai įveikiau“ - tokie žmonės sudaro Anoniminių alkoholikų susirinkimų aktyviąją dalį.
Kartais žmonės pasuka ezoterinių kultų ar sveikatingumo keliu, ir jų aplinkoje propaguojamas ne tik susilaikymas nuo alkoholio, bet ir meditacijos, joga, kvėpavimo pratimai, meninė saviraiška. Negalima pasakyti, kad čia nebūna „išdidžiųjų“, kažkiek būna „persekiotojų“ ir „vargšų", tačiau bendra tendencija - optimizmas, tikėjimas žmogaus potencialu.
Jei čia ir būna „psichologinių žaidimų“, tai daugiausiai tokių, kur laimi abi pusės. Tokių žmonių tarpe jūs lengviau rasite sau tinkamą žmogų. Ir depresyvūs „žaidėjai“ tiesiog ims nykti iš jūsų akiračio. Jūs tiesiog žaisite „kitoje komandoje“ ir kitokius „žaidimus“.
Sėkmės jums keičiant „komandą“.
Olegas Lapinas
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
Išgyvenote kažką panašaus? Pasidalinkite patirtimi - rašykite gyvenimas@delfi.lt
