Į portalo PSYCHOLOGIES pateiktus klausimus atsako Philippe Brenot – antropologas, psichoterapeutas, seksologas, Tarptautinio porų problemų tyrimų centro vadovas, daugelio studijų ir knygų apie meilę bei seksualinius lyčių santykius autorius.
Ar kiekvieno žmogaus seksualinis potraukis laikui bėgant silpnėja?
Jis ypač silpnėja tose porose, kurios savo santykius grindžia susiliejimo principu. Kai tik „meilės hipnozė“ atslūgsta (vidutiniškai po dvejų metų), seksualinis potraukis pradeda mažėti. Nuo tos akimirkos, kai pradedame dalytis bet kokia veikla ir apie viską kalbėtis, lytinis potraukis pamažu pradeda blėsti ir galiausiai gali išnykti. Seksualumas nepakenčia savininkiškumo, laisvės praradimo, išskirtinumo reikalavimų. Ir priešingai, du subrendę, iš tiesų autonomiški asmenys daugelį metų gali sėkmingai mėgautis visaverčiu seksualumu.
Ar įmanoma kažkaip peržiūrėti savo poziciją, kad išsaugotume seksualumą? Ar tai priklauso nuo mūsų valios?
Intymiuose santykiuose mūsų valia mažai ką gali pakeisti. Svarbu yra kita – kiek investuojate į savo seksualinį gyvenimą. Svarbu suprasti tą sritį, kurioje jūsų aistra susitinka su kito žmogaus aistra. Paprastai vyro potraukis stimuliuojamas vizualiai, o moters – per klausą. Moterys yra jautresnės balso tonui, meilės kalboms.
Galbūt mums reikia paįvairinti savo intymų gyvenimą, kad sėkmingai įveiktume rutiną?
Jei norite, kad seksas neštų džiaugsmą, svarbu neskubėti. Be to, moterims reikia daugiau laiko, kad jos susijaudintų ir įkaistų.
Ar tiesa, kad visavertis seksualumas ir pastovus lytinis potraukis yra nesuderinami su kasdieniu stresu?
Vyrai ir moterys reaguoja skirtingai. Kai vyras vakare grįžta namo, jis trokšta nusikratyti rūpesčių naštą, todėl refleksyviai nori sekso, kad atsipalaiduotų ir pamirštų apie reikalus ir darbą. Jo aistra ir jo lytinis potraukis nekonkuruoja su kasdiene veikla.
Vyras gali susitelkti į savo aistrą ir pamiršti pašalinius dalykus, nes jo seksualumas yra impulsyvaus pobūdžio.
Moterims būna priešingai. Galvojimas apie neatidėliotinus rūpesčius, konfliktus, nusivylimą, nuoskaudas – visa tai ją užvaldo ir nustelbia jos libido.
Ar seksualinė laisvė gali atgaivinti blėstantį potraukį?
Kiekviena pora pati renkasi erotinius žaidimus – tuos, kuriuos partneriams pakužda jų vaizduotė. Pavyzdžiui, jei pora eina į svingerių vakarėlį, devyniais atvejais iš dešimties tai vyks vyro iniciatyva. Moteris dažniausiai sutinka eiti iš meilės partneriui ir paklūsta jo troškimui.
Kas gali pražudyti aistrą?
Pavyzdžiui, egoizmas. Šiandien moterys labai gerai suvokia savo seksualinius poreikius ir supranta savo kūno ypatumus, todėl jos nori matyti dėmesingus partnerius. Dialogo trūkumas taip pat gali pražudyti aistrą. Libido naikina ir pasyvumas. Tie žmonės, kurie yra kompleksuoti, gėdijasi, nesirūpina savo kūnu ir mylisi tik tam, kad neprarastų partnerio, vargu ar pažins sekso džiaugsmą.
Jausmas, kad esame neverti meilės, tampa kliūtimi bendram malonumui.
Tam, kad poros santykiai būtų visaverčiai, būtina rodyti abipusį smalsumą, palaikyti norą atrasti naujas kito žmogaus intymias teritorijas, imtis iniciatyvos.
Tačiau yra patikrintų būdų, kaip pagerinti savo seksualinio gyvenimo kokybę, ar ne?
Niekada nėra blogai pakartoti vieną tiesą: mūsų seksualinių santykių kokybė priklauso nuo mūsų jausmų kokybės. Siekdami atgaivinti porų seksualumą, terapeutai nenaudoja jokių techninių gudrybių, skatinančių lytinį potraukį. Jie tik nužymi strategiją, kuri gali padėti porai sugrįžti į įsimylėjimo būseną.
Partneriai turi stengtis, jei nori susigrąžinti jaudinančius artumo, gundymo ir jausmingumo pojūčius, kurie tvyrojo santykių pradžioje. Galima išvykti savaitgaliui į kelionę, surengti staigmeną, padovanoti vienas kitam dovanų... Svarbiausia – sugrąžinti santykiams jaudulį.
