Grįžau į darbą, kai sūneliui buvo tik 4 mėnesiai. Gyvename ne Lietuvoje. Naktinės pamainos tinka šiuo metu geriausiai. Bet nekaltinu darbo, iš dalies gerai, kad einu dirbti, o ne visada sėdžiu namuose, bet norisi ir pailsėti o mano draugas dažnai prikaišioja, kad nedarau valgyti, ir ne tik man vienai, bet skundžiasi ir kitiems garsiai.
Labai susinervinu tą išgirdus, nes turiu būti ir su vaiku, o jis nesėdi vienoje vietoje, reikia labai daug dėmesio skirti jam ir sutvarkyti namus, ir dar laiko sau skirti, nes jaučiuosi beveik visada be jėgų, pavargus.
Iš pradžių sakydavo: pamiršk buitį, valgio gaminimus, aš padarysiu pats, o tu rūpinkis savo poilsiu ir vaiku, bet tokie žodžiai truko visai neilgai. Pastaruoju metu esu labai su juo atžagari, negaliu normaliai su juo šnekėtis, kad ir noriu, bet neišeina, dažniausiai būna pakeltas tonas, ar kaip jis sako, įsakinėjimas ar prikaišiojimas, kodėl tu to į vietą nepadėjai, kodėl to neuždarei, kam tą padarei ir t.t.
Labai jį myliu ir noriu būti kartu, sieti ateitį, bet kol kas atrodo, kad tai neįmanoma, nes greit išsiskirsim dėl tų dažnų mūsų pykčių.
Kadangi pati jaučiu, kad reikia keistis, gėriau vaistus, tokius kaip „sedatif“, o dabar „nervoheel“, bet kažkokio pasikeitimo nejaučiu, niekas neina į geresnę pusę.
Prašau, patarkite kaip elgtis, ką daryti, nes jaučiu, kad po truputį viskas byra...
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Vieną kartą, kai vienam dvasininkui godojausi apie savo momentinį negebėjimą palaikyti santykius su artimais žmonėmis ir bandžiau visame tame ieškoti giluminių priežasčių, jis manęs paklausė labai paprasto klausimo: „Ar kartais nesi tiesiog pavargusi?“ Kaip tik taip ir buvo. Tai, ką jūs aprašėte savo laiške, labiausiai panašu į didelį judviejų nuovargį. Auginti mažą vaiką, rūpintis buitimi ir be viso to dirbti, yra sunkiai žmogaus jėgoms pakeliama užduotis. Tokio pasirinkimo natūralios pasekmės ir yra barniais bei reiškiamu nepasitenkinimu vienas kitu išsiliejantis jėgų stygius.
Žmogus, ypatingai jaunas, gali nemažai. Visgi neretai asmenys neįvertina savo galimybių, o dar tiksliau - tikisi, jog tam tikros apleistos gyvenimo sritys išliks savaime. Panašu, kad jūsų atveju vaikas, buitis, darbas, netgi kiekvieno jūsų poilsis gauna dėmesio, tačiau judviejų ryšys alksta jūsų abiejų žvilgsnio. Vyro ir moters sąjunga nėra savaime gyvuojantis dalykas. Kaip nieką kitą jį galima įsivaizduoti kaip vaiką, kuris iš karto kelia problemas, jei tik pristinga meilės ženklų, elementarios priežiūros, be kurios santykis negali gyvuoti.
Pyktis atlieka tą pačią funkciją kaip ir skausmas. Abu jie praneša apie tai, jog žmogui yra blogai. Šiuo atveju jis praneša, jog neveikia jūsų santykis su mylimu žmogumi, nes savo kasdienybėje nepalikote jam vietos. O kad jis būtų gyvas ir teiktų pasitenkinimą vietoj erzelio, reikia nemažai.
Pirmiausia, ryšys yra gyvas tol, kol du žmonės renkasi skirti vienas kitam laiko. Taip, kaip planuojate ir nekeičiate savo laiko darbui, kaip kiekvieną dieną skiriate laiko kūdikiui, taip tą svarbu daryti ir su savo gyvenimo draugu.
Vienas iš būdų puoselėti santykį yra kiekvieną dieną skirti bent kelias minutes vienas kitam. Tai gali būti koks nors bendrai atliekamas ritualas, kad ir arbatos išgėrimas, trunkantis penkias minutes ar ramus pasėdėjimas kartu. Gali būti apsikabinimas ar koks kitas būdas pajusti, jog esate pora. Ypatingai jaučiant, kad bendravimas nėra sklandus, į tai svarbu kreipti dėmesį ir investuoti savo laiką bei energiją.
Kitas ne mažiau svarbus elementas yra suplanuotas laikas kartu, kurį partneriai turėtų skirti bent kartą per savaitę. Geriausia būtų jį išnaudoti pokalbiui. Vieni šeimos konsultantai iš Austrijos poroms rekomenduoja namuose turėti „pokalbio arbatą“, kuri yra geriama tą pačią dieną, kiekvieną savaitę. Tą dieną kiekvienam svarbu priimti kaip nekeičiamą, kitų aplinkybių neįtakojamą laiką dviems.
Arbata turi ir savo gėrimo būdą. Paruošus ją vyras ir moteris leidžiasi į pokalbį. Pirmiausia yra svarbu pasidalinti tuo, už ką kiekvienas norite padėkoti vienas kitam, ką priėmėte kaip dovana, koks partnerio elgesys džiugino praėjusią savaitę. Pasidžiaugti kito padarytais dalykais. Svarbu dėkoti net už tai, kas atrodo savaime suprantama: už vaiko priežiūrą, padarytus darbus, pasakytus žodžius, ištvertą konfliktą, šypseną, apkabinimą, arbatos puodelį, lauktą, bet neišsakytą priekaištą. Ši dalis yra labai svarbi. Verta vienas kitam išsakyti kuo daugiau gerų dalykų. Galima tai daryti paeiliui.
Kitas pokalbio laikas skiriamas pasakymui, kas per savaitę kiekvieną jūsų žeidė. Čia svarbu nenaudoti priekaištų, kaltinimų ar reikalavimų. Visus sakinius pradėti nuo savo asmens „aš“, „man“, „mane“. Tai padaryti nelengva. Tačiau viena iš pokalbio taisyklių turėtų būti ne pradėti kalbėti tol, kol norisi sakyti „tu“, „dėl tavęs“. Šioje vietoje derėtų ne tik išklausyti, bet ir išgirsti, kas kitam buvo skaudu per savaitę, kas apsunkina jo gebėjimą artėti prie jūsų, mylėti jus. Išgirdę vienas kito slogulius, pabandykite kiekvienas pagalvoti ir pasakyti, ką galite padaryti, kad kitam būtų geriau. Ne bandyti teisintis, kaip nors save apginti, o galvoti, kaip padėti kitam taip nesijausti, jei tai išties susiję su jūsų elgesiu.
Po viso to jau galima gerti arbatą. Švęsti padarytus žingsnius vienas kito link. Šią eigą verta užsirašyti. O taisykles įvardinti taip, kad jos būtų žinomos tiek jums, tiek jūsų partneriui. Gali būti, kad bandant įgyvendinti šiuos pokalbius pavyks ne iš karto. Kad naujas dalykas taptų reguliariu sustojimu, leidžiančiu pajusti vienas kitą, reikia laiko ir bandymo vis iš naujo imtis pradėtos iniciatyvos.
Jei visgi ši idėja pasirodys graži, tačiau neįgyvendinama dėl laiko stygiaus, paklauskite savęs, kas jums išties svarbu gyvenime. Jei savo mylimam žmogui negalite skirti dviejų - trijų valandų per savaitę, vargiai ar galite tikėtis, kad santykis tarp jūsų gyvuos. Meilė nėra savaime egzistuojantis jausmas. Jį reikia maitinti, puoselėti ne tik sudarinėjant sąrašus, ką kitas turi padaryti, bet ir pačiai mąstant apie tai, ką galite padaryti, kad jūsų ryšyje meilės būtų daugiau.
Ir pabaigai. Vienas mąstytojas dalinosi mintimis apie troškimu turėti viską, kas geriausia visose srityse: šeimoje, darbe, draugų rate, savo pomėgių erdvėje. Galiausiai suprato, jog energija yra viena. Ir mes turime pasirinkti, kur link ją kreipiame ir kurias gyvenimo sritis puoselėjame. Jei trokštate likti su mylimu žmogumi, turėtumėte dirbti taip pat atkakliai, kaip ir siekdama uždirbti jums reikalingą pinigų sumą.
Vaida
*****************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
