Turėjau draugą, meilužį, su kuriuo bendravome trejus metus, bet jis mane paliko, nes išsigando savo jausmų. Mūsų santykiai nebuvo normalūs, jis mane žemino visur, tiek mano nuomonę, tiek mūsų lytinį gyvenimą.
Aš esu ramaus būdo, nemėgstu ginčytis, todėl visada nutylėdavau. Bet dabar, kai mane paliko, jaučiu, kad įgijau daug kompleksų. Dauguma sako, kad esu graži, seksuali, dėmesio sulaukiu, bet tas dėmesys tik dėl lytinių santykių, o aš noriu jau rimtų santykių, noriu šeimos, noriu turėti su kuo kurti planus, į ką atsiremti, jaustis reikalinga, noriu saugumo jausmo. Bet esmė tame, kad kiek susipažįstu su naujais vaikinais, vyrais, viskas baigiasi taip pat - mane palieka, arba tiesiog pradeda vengti.
Nors nėra, kad kelčiau sąlygas, kad noriu to ar ano. Nežinau, kas yra su manimi negerai? Dauguma sako: gyvenk dėl savęs, bet kaip tai padaryt, kai vienišumas mane žudo. Pavargau gyventi su mama, ji iš tos didelės meilės man baigia mane įvaryti į dar didesnę neviltį. Kartais pagalvoju, gal tai mama daro įtaką, nežinau net ką galvoti. Visi sako: ateis laikas ir sutiksi, bet kuo toliau, tuo sunkiau darosi sutikti normalų vyrą, arba jau visi užimti, arba nusivylę gyvenimu ir nieko nenori.
Nežinau, kaip susitvarkyti su savimi.
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Vienišumas išties yra sunkiai išgyvenamas jausmas, kuris sužadina klausimą: „Kas su manimi ne taip?“ Ko trūksta ar ko per daug, kad į gyvenimą neateina tas kitas, kuris norėtų likti ilgiau nei kelioms savaitėms ar keliems nuotykiams.
Šiek klausimai tarsi vorai audžia baimės likti vienai, nepasitikėjimo savimi, laukimo, nusivylimo, liūdesio, pykčio ir nepasitenkinimo tinklą. Į kurį vis labiau įsisukdama, tikėtina, mažiau jaučiate save, savo poreikius, savo norus. Ir vienintelę išeitį iš to matote kito žmogaus atsiradimą jūsų gyvenime.
Situacija išties nelengva. Žmogaus poreikis gyventi šeimoje, susilaukti ir užauginti vaikus yra vienas didžiausių ir verčiančių judėti. Žmogui negera būti vienam ir natūralu, jog visomis savo išgalėmis jis ieško kito. Tačiau čia atsiveria ir kita pusė – ieškojimas. O gal greičiau savęs nutildymas, kad tik neliktumėte viena.
Laiške keliais trumpais sakiniais užsiminėte apie savo laikysena su vyrais, kurie leidžia numanyti, jog renkatės tylėjimą ir bandymą paklusti kito nustatomoms taisyklėms. Žinoma, jog tai nėra vienintelis arba konkretus atsakymas, visgi pasirinkimas būti kito asmens valdžioje neretai atima galimybę būti kartu.
Kaip jau minėjau, žmogui negera būti vienam. Jam reikia kito. O tas kitas nėra vien tik jo atspindys, neretai išryškinantis ne pačias geriausias jo puses. Troškimas būti santykyje turėtų vesti prie klausimo: ar patiriate, išgyvenate ryšį su savimi? Kaip jį išgyvenate?
Ar norite būti su savimi? Ar patiriate meilę sau?
Neretai žmonės su mumis elgiasi taip, kaip mes jiems leidžiame. Gali būti, jog nejausdama savo vertės, nepriimdama savo poreikių kaip vertų dėmesio apleidžiate save ir santykyje su kitu.
Žmogui save pažinti išties lengviau esant ryšyje. Kita vertus, ir dabar jus neabejotinai esate kokiame nors santykyje: su tėvais, giminaičiais, draugais, bendradarbiais, bendramoksliais ir t.t. Juose taip pat galite stebėti ir pabandyti atpažinti, kaip būnate su kitais žmonėmis? Kas jus gąsdina, kas sunku, nuo ko ir kaip dažniausiai norite apsiginti, kas yra jūsų stiprybė, kurią pajuntate būdama su kitais. Ar būdama su savo artimaisiais jaučiate save, gebate apginti savo poreikius, nuomonę, jausmus, kaip tai darote?
Žvilgsnis į save per santykį su kitais gali padėti atpažinti, kas vyksta su jumis, kuomet patiriate bendrystę su vyru. Gali būti, jos jie mato tai, ką jiems parodote ir ne daugiau. Gal net tik tiek, kiek suvokiate save kaip vertingą, tik tas savo dalis: grožį, seksualumą, nuolankumą, kurios išties nėra viskas, ko reikia santykiui, ypatingai ilgalaikiui.
Jei gyvenate viename iš didžiųjų miestų, labai drąsinčiau pasinaudoti šiuo metu gana gausiomis galimybėmis ieškoti ir pažinti save: judesio ar šokio, muzikos, dailės terapijos ar individualios konsultacijos su psichologais/ psichoterapeutais pagalba. Tai negarantuoja, jog jūs sutiksite kitą ir sukursite su juo šeimą, tačiau yra galimybė išsivynioti iš savo didelio troškimo būti su kitu ir patiriamos nesėkmės voratinklio, bei pamatyti gyvybės šaltinį ne tik kitame, bet pirmiausia savyje. Kad būdama gyva ir atskira galėtumėte ieškoti bendrystės su kitu, kuriam atskleistumėte ne tik savo kūno grožį, bet ir tai, kas esate.
Vaida
Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.
