Mokslininkai nustatė, kad susirūpinimą keliantis mirtinai pavojingų ligų augimas visame pasaulyje nulemtas žmogaus papilomos viruso. Patekęs ant lytinio partnerio gleivinės jis gali sukelti neišgydomus onkologinius susirgimus.
Anksčiau vėžinius gerklės ir burnos ertmės susirgimus diagnozuodavo daugiausia rūkantiems ir geriantiems brandaus amžiaus vyrams. Tačiau pastaruoju metu tokie susirgimai vis labiau plinta tarp jaunimo.
Ypatingą nerimą gydytojams kelia ryškus vėžinių susirgimų augimas, sukeltas infekcijų, perduodamų lytiniu keliu.
Vien tik JAV per pastaruosius dvidešimt metų diagnozuotų burnos ertmės vėžio atvejų, susijusių su lytiniu būdu plintančioms infekcijomis, išaugo dvigubai. Jei Švedijoje septyniasdešimtaisiais tonzilių vėžio susirgimo dėl žmogaus papilomos viruso procentas sudarė ne daugiau kaip ketvirtadalį bendro skaičiaus, tai praeito dešimtmečio viduryje šis rodiklis pasiekė 90%. Ne mažiau bauginanti statistika mus pasiekia iš Didžiosios Britanijos, kur medikai jau ragina masiškai skiepyti dvylikos-trylikos metų moksleives.
Amerikos mokslo plėtros asociacijos konferencijos Vašingtone metu mokslininkai pranešė, kad, paauglių manymu, oralinis seksas labiau socialiai priimtinas ir mažiau rizikingas nei tradicinis vaginalinis. Tai padidina žmogaus papilomos viruso riziką paaugliškame amžiuje ir verčia medikus mažinti amžiaus kartelę skiepams.
Kaip tvirtina profesorė Maura Gillinson iš Ohajo valstybinio universiteto, vėžinių susirgimų atveju tabakas ir alkoholis kur kas mažiau pavojingi nei oralinis seksas.
„Kuo didesnis lytinių partnerių skaičius – tuo didesnė susirgimo tikimybė, - cituoja „Daily Mail“. M. Gillison žodžiais, žmogaus papilomos virusas padidina vėžinių gerklės susirgimų tikimybę keturiolika kartų. Tyrimų rezultatai rodo, kad žmonės, persirgę virusine infekcija, 32 kartus dažniau suserga vėžiu.
Mokslininkai tikisi, kad visuotinis skiepijimas padės sumažinti šiuos skaičius, nors šiai dienai egzistuojančių skiepų efektyvumas dar toli nuo idealo.
„Mes kol kas negalime šimtu procentų tvirtinti, kad vakcinos galės apsaugoti nuo vėžinių susirgimų, kylančių dėl oralinių infekcijų. Tačiau statistika leidžia nusiteikti optimistiškai“, - pabrėžia profesorė M. Gillison.
Vakcina, naikinanti pavojingiausius papilomos viruso štamus, prieš kelerius metus buvo patikrinta ir aprobuota Amerikos maisto produktų ir vaistų asociacijos. Ryžtingiausi gydytojai jau 2007 metais ragino šia vakcina skiepyti visas moteris, pradedant nuo paauglių. Pažymėtina, kad būtent žmogaus papilomos virusas 70% atvejų tampa gimdos kaklelio vėžio priežastimi. Šis vėžys kasmet pražudo šimtus tūkstančių moterų visame pasaulyje. Be to, papilomos virusas sukelia galybę kitų formų vėžinių susirgimų, jau nekalbant apie karpas.
Paskutinių tyrimų rezultatai patvirtina jau skambėjusius pastaraisiais metais gydytojų perspėjimus apie tai, kad maždaug pusei vėžinių susirgimų atvejų galima užkirsti kelią tiesiog pakeitus gyvenimo būdą – numetus svorio arba metus rūkyti. Tik dabar į kenksmingų įpročių sąrašą medikai įrašė ir nesaugius lytinius santykius.
