Pažymėtina tai, jog visų knygų autoriai teigia esantys laimingi santuokoje. Pavyzdžiui, knygos „Seksas auštant“ („Sex at Dawn“) autoriai – Christopheris Ryanas ir jo žmona ginčija teiginį, kad monogamija – įgimta homo sapiens.
Apžvalgininkė mini ir Catherine Haakim knygą „Naujos taisyklės. Pažintys internetu, sąžiningi žaidimai ir erotinė galia“ („The New Rules: Internet Dating, Playfairs and Erotic Power“) ir Alaino de Bottono knygą „Kaip daugiau galvoti apie seksą“ („How to Think More about Sex“).
Minėti autoriai remiasi objektyviais faktais, pabrėžia H. Croydon. C. Haakim remiasi sociologiniais tyrimais ir rašo, kad yra interneto svetainių, kuriose ištekėjusios moterys ir vedę vyrai ieško vieni kitų nesantuokiniams ryšiams. Ch. Ryanas su žmona remiasi koloritinėmis evoliucijos teorijomis, iš kurių sprendžiant galima daryti išvadą, kad žmogus nesutvertas monogamijai.
„Aš irgi abejoju mumyse gaja nuostata ieškoti partnerio visam gyvenimui ir visą laiką būti jam ištikimam“, – rašo H. Croydon. Tiesa, jos santykiai yra monogamiški. „Bet aš tikiu tik savanoriška monogamija, o ne pagal susitarimą“, – pabrėžia autorė.
Romantiška, kūniška aistra ir ilga pažintis – nesuderinami dalykai. „Euforija ir abipusis susižavėjimas blėsta, kylant ginčams, kam šiandien eilė išnešti šiukšles.“ Autorė rašo, jog tai įrodyta moksliškai: ankstyvoje įsimylėjimo stadijoje smegenys tiesiog apsipila dopaminu, o anot antropologės Helen Fisher, jos tada veikia visai kaip narkotikų pavartojusio narkomano.
Na, bet visuomenės labui ir laimei, kažkiek laiko kartu pagyvenę įsimylėjėliai nurimsta, nes smegenyse pradeda gamintis jau kitas hormonas – oksitocinas. Aistros blyksniai perauga į prieraišumą ir saugumo jausmą.
Taip pat reikia atsiminti, kad tuoktis iš meilės žmonės pradėjo tik XVIII amžiaus pabaigoje. O XVII amžiuje aristokratams atrodė, kad aukščiausia meilės forma – neištikimybė. Juokinga, kad moralizuotojai kalba, jog sumažėjo pagarba senosios mokyklos vertybėms ar tradicinei santuokai, rašo straipsnio autorė.
Įvairiose kultūrose, įvairiomis epochomis yra ir buvo papročių, reglamentuojančių nesantuokinius santykius – atsiminkime haremus, geišas ir favorites. Šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja prancūziškas paprotys nuo 17 iki 19 val. leisti laiką su meilužiais, Japonijoje – meilės viešbučiai pasimatymams, o Britanijoje – interneto svetainės, ieškantiems nuotykių už santuokos ribų.
Reikia atsisakyti vienareikšmio požiūrio į santuoką ir pripažinti, kad sutuoktinių neištikimybė egzistavo ir visada egzistuos, apibendrina H. Croydon.
