Kai kurie ekspertai ginčijasi, kad jausmas, jog moterims neleidžiama demonstruoti pykčio, yra sukeltas visuomenės nelygybės ir dvigubų standartų, kai tuo tarpu vyrai suprantami visiškai kitaip, kai praranda savikontrolę.
Vyrai gali būti pikti, kritiški ir reikalaujantys, tačiau kai tą patį daro moteris, ji dažnai pavadinama isterike.
“Tai vis dar labai didelis tabu,” sako daktarė Harriet Lerner – bestselerio “Pykčio šokis” (The Dance of Anger) autorė ir Menninger klinikos Topeke psichologė. “Jei pagalvosite apie žodžius, kuriais apibūdinate piktą moterį, tai bus, vyriški, grubūs žodžiai.” Šie kritiški terminai implikuoja, kad moters pyktis yra visagalis, o vyrai yra ganėtinai pažeidžiami, teigia Lerner.
Tačiau ar visuomet pykčiui galioja taisyklės? Viskas priklauso nuo aplinkos, teigia ekspertai. Pavyzdžiui moterys, dirbančios moteriškame kolektyve, jaučia žymiai mažiau suvaržymų.
“Pykčio slopinimą galite pastebėti bet kurioje grupėje,” teigia Lerner. “Čia daugiau kalbama apie buvimą mažumoje, o ne galios turėjimą. Bet kuriuo atveju, jei jūsų yra mažuma – nesvarbu, ar būtumėte tik kelios moterys, ar keli juodieji – į jus kreipiamas padidintas dėmesys ir tokiu atveju yra žymiai sudėtingiau būti objektyviai suprastam ir įvertintam.”
Uždelstas pyktis
Kai pyktis pastoviai nuslopinamas, jis gali virsti kita, dar žalingesne emocija. Ekspertai teigia, kad kartais tai gali baigtis depresija arba valgymo sutrikimais.
Vietoj to, kad būtumėte pikta, jūs būnate liūdna ar įskaudinta, o tai žymiai pasyviau nei pyktis. Vyrams buvimas piktu reiškia buvimą grubiu arba fiziškai negatyviu; moterims tai reiškia verkimą arba marinimą save badu.”
Jei jūs negalite įvardinti tikrųjų savo pykčio priežasčių arba savarankiškai užimti reikiamą poziciją, jūs galite išsivystyti vieną iš neigiamų simptomų. Tai gali būti depresija, chroniškas nuovargis arba energijos trūkumas seksualinėje ar kūrybinėje srityse.”
O kaip pyksta vyrai?
Tiriant moterų pyktį ir jo pasekmes bei supratimą, svarbu ištirti ir kitą pusę: o kaip gi elgiasi vyrai? 49% visų gyventojų, turinčių Y chromosomą, turi savus būdus, kaip susidoroti su pykčiu.
“Kovok arba pasiduok” reakcija yra giliai paplitusi tarp žinduolių, įskaitant ir mus,” sakė Lerner. “Reikia tik labai nedaug streso ir žmonės arba pasitrauks (pasiduos) arba susikoncentruos dviejuose pykčio stovyklose (kovos). Vyrai pasistumia į šių reakcijų kraštutinumus – jie arba tyli ir užsidaro lyg už akmeninės sienos arba sprogsta su agresija ir konfrontacija.”
“Ironiška tai, kad su visais šiais tabu dėl moterų pykčio vyrai patiria didesnių sunkumų, nes jie žymiai labiau linkę į kraštutinumus,” pridūrė ji.
Kaip su tuo susidoroti
Cox teigia, kad jos tyrimas rodo, jog pyktis abiems lytims kelia nemažai problemų. “Egzistuoja didelis spaudimas kontroliuoti pyktį,” teigia ji. “Tačiau žmonės gali būti labai emocionalūs ir vis tiek padaryti reikiamus dalykus.”
Ji pataria pergalvoti, kaip kovojame su pykčiu. “Ar mūsų protas ir mintys tampa aiškesni ir skaidresni, kai esame pikti? Dauguma mūsų, ypač moterys, nemanome, kad būdamos piktos galvojame teisingai…tačiau turbūt tuomet darome tai, ką tuo metu galime geriausio.”
Tačiau Lerner nesutinka ir teigia, kad geriausia išeitis, kaip elgtis užplūdus pykčiui, nėra tiesiog leisti jam išsilieti – reikia jį paversti “kūrybišku būdu išspręsti problemą.”
Jos teigimu, iššūkis yra nusiraminti ir galvoti: "Jei aš susidūriau su emociškai aktyviu klausimu, aš toliau elgsiuos labai ramiai bei apgalvotai ir maksimizuosiu šansus, kad būsiu išgirsta ir kad reikalai nepablogės.”
