Pakankamai dažnai įgyvendinti pilnaverčius lytinius santykius neleidžia fizinis lytinių partnerių nesuderinamumas. Pavyzdžiui: vyras aukštas, o moteris žema; žmona aukšta, o jos vyras žemas; vienas iš partnerių labai apkūnus; abu apkūnūs; įėjimas į moters lytinius organus išdėstytas labai žemai arba aukštai; moters lytinių organų išdėstymo kampas neatitinka vyro varpos erekcijos metu formos; labai siauri arba platūs vieno iš partnerių klubai ir t.t.
Amžius taip pat įneša savas korekcijas. Ta padėtis, kuri sutuoktiniams jaunystėje buvo patogi (tarp kitko, perdėtas išradingumas čia ne prie ko), su metais jiems tampa nepriimtina. Pavyzdžiui, klasikinė ir daugelyje Europos šalių kultūrų laikoma padoria padėtis “vyras viršuje” sutuoktiniams suteikia daug nepatogumų ir netgi kančių, jei su metais jie tampa apkūniais. O pakeisti padėtį, kuri laikoma padoria, sutuoktiniai nesiryžta, o ir nežino, kaip. Tai rimta problema.
Kas gi geriau: kankintis, kentėti, ar vis tik geriau surasti padėtį, kuri lytinio suartėjimo momentu yra patogesnė? Be abejo, antras variantas geresnis. Būtina omenyje turėti šią aplinkybę: kiek egzistuoja sutuoktinių porų, tiek ir ypatumų ir poreikių, susijusių su padėtimi bet kurioje lytinio suartėjimo fazėje. Nuo teisingo požiūrio į šią problemą dažnai priklauso vienas kitą mylinčių žmonių laimė. Mokslas jos neapėjo.
Pažintis su įvairių kultūrų interesais ir poreikiais, jų supratimu apie tai, kas “padoru” ir “nepadoru”, parodė akivaizdų nuomonių šiuo klausimu išsiskyrimą. Taigi, europiečiams įprasta padėtis - “vyras viršuje”, bet kai kuriose Azijos ir Afrikos tautose laikoma tiesiog netinkama, o padėtis “sėdinti moteris viršuje” yra būtent tai, kas laikoma pilnai padoru. Neabejotinai vienos ar kitos pozos kompoziciją apsprendžia tautos buities charakteris, jos atstovų supratimas apie padorumą, estetiką ir t.t. Taip pat konkrečios pozos pasirinkimui įtakos turi ir konkrečios tautybės žmonių anatominės ir fiziologinės savybės.
Iš didelės lytinio suartėjimo pozų gausos galima išskirti šešias pagrindines: “vyras viršuje”, “vyras apačioje”, “padėtis iš šono”, “vyras iš nugaros”, “padėtis sėdint”, “padėtis stovint”.
“Vyras viršuje”. Ši poza leidžia palaikyti patį greičiausią frikcijų ritmą. Vyras ir moteris turi galimybę tęsti abipuses glamones rankomis. Be to, abu partneriai gali keisti klubų ir kojų padėtį. Kadangi ši padėtis yra labiausiai paplitusi, svarbu mokėti ja tinkamai naudotis.
Didinant frikcijų tempą, vyras turi sulaukti moters orgazmo (kadangi jį moteris paprastai pasiekia po 1-1,5 minutės, vyras pilnai sugeba kontroliuoti savo pojūčius). Tuomet vyras daro trumpą pauzę (0,5-1 minutę) ir pradeda gilias, staigias frikcijas. Antrąjį orgazmą moteris gali pasiekti maždaug per 15 sekundžių. Antrasis orgazmas būna trumpesnis ir mažiau intensyvus.
Jei moteris sugeba patirti tik vieną orgazmą, ją sujaudinti vyras gali naudodamasis “laipsniniu” metodu ir tik po to atlikti lytinį aktą.
Kadangi net ir fiziškai stiprus vyras ilgą laiką negali išlaikyti savo kūno svorio ant ištiestų rankų arba alkūnių, partneriai gali apsikabinti. Ši padėtis nėra patogi apkūniems sutuoktiniams arba tuo atveju, kai vyras labai aukštas, o žmona visa galva arba dar daugiau žemesnė.
“Vyras apačioje”. Šioje pozoje iniciatyva priklauso moteriai. Iš vyro reikalaujama mažiau aktyvumo, jis gali labiau atsipalaiduoti. Vidutinio amžiaus ir pagyvenusiems žmonėms siūloma atkreipti dėmesį į šią aplinkybę.
“Padėtis iš šono”. Vyras guli ant kairiojo šono, moteris – ant dešiniojo. Dešinė moters koja yra tarp vyro kojų, o kairė, sulenkta per kelią ir pakelta aukštyn, guli skersai partnerio dešiniojo klubo. Manoma, kad jokia kita poza neleidžia pasiekti tokio glaudaus lytinio kontakto kaip ši. Tačiau ji nepriimtina poroms, kurios pirmenybę teikia greitoms frikcijoms.
“Vyras iš nugaros”. Moteris atsiklaupia ant kelių ir remiasi rankomis, vyras klūpi ant kelių jai iš nugaros ir rankomis apkabina jos klubus. Tokioje pozoje vyrui išlieka galimybė lytinio suartėjimo metu partnerę glamonėti ir rankomis. Daugelis moterų į šią pozą reaguoja neigiamai. Tačiau jei moteris nėščia, o partneris jos nėštumo periodu išsaugo lytinio suartėjimo poreikį, tai tokia padėtis visiškai pateisinama. Ir ne tik nėštumo metu, bet ir kitais atvejais (kūno sudėjimo ypatumai ir t.t.).
Beje, nėštumo metu lytinis suartėjimas galimas ir “šoninėje padėtyje” (vyras guli moteriai iš nugaros).
“Padėtis sėdint”. Moteris sėdi žemame, plačiame krėsle, atmetusi klubus į priekį, vyras klūpi prieš ją. Šis variantas tinkamas beveik visiems, išskyrus labai apkūnias poras. Tuomet vyras sėdi ant kėdės, o moteris ant vyro kelių, kojomis apsikabinusi jo liemenį. Šioje padėtyje išsaugoma galimybė glamonėti vienas kitą rankomis.
“Padėtis stovint”. Sutuoktiniai stovi ant kelių arba visu ūgiu atsisukę vienas į kitą veidu. Žemesniam partneriui po keliais arba kojomis reikėtų padėti pagalvėlę arba pastatyti nedidelį suoliuką.
Čia jums pateikėme tik lytinės meilės abėcėlę ir, nenorėdami iš partnerių atimti “atradimo” džiaugsmo ir galimybės patiems atrasti idealiai jiems tinkančią suartėjimo pozą, nesileidome į smulkmenas bei detales.
Svarbiausiame sanskrito traktate apie meilę ir jutiminę palaimą “Kama Sutra”, esminis dėmesys skiriamas būtent lytinio akto pozai. Niekur, išskyrus Senovės Indiją, nesurasime tokios išvystytos teorijos, paremtos įvairių lytinio gyvenimo pusių aptarimu. Nėra jokio kito panašaus moksliškai pagrįsto žinyno apie intymaus suartėjimo techniką.
“Kama Sutra” – namų naudojimo knyga, skirta kiekvienam. Nuo pat vaikystės mokoma lytinio gyvenimo kultūra ir pagimdė praktiškai nekonfliktines ir patvarias indų santuokas. Šios kultūros elementu laikomas mokėjimas išsirinkti konkrečiai porai geriausiai tinkamą lytinio akto pozą bet kurio santuokinio gyvenimo periodu.
Paprastai permainų lytiniame gyvenime iniciatoriumi būna vyras. Moteris, netgi norėdama pakeisti pozą, apie tai retai pareiškia pirma. Dauguma moterų iš viso tam priešinasi ir jo pastangas supranta kaip ištvirkimą arba iš viso į jas reaguoja kaip į iškrypimus. Norint išvengti panašios reakcijos, vyras moterį prie savo pageidavimų turi pratinti palaipsniui.
Tai daryti reikia labai atsargiai, kaip kažką tobulo ir savaime suprantamo. Deja, kai kurie vyrai, nesulaukę supratimo, mėgina aiškintis arba lovoje, kur iš viso būtina vengti bet kokių pašnekesių pašalinėmis temomis, arba moters pasipriešinimą permainoms bando nugalėti savo jėga.
Toks vyro elgesys tik sustiprina moters atgrasumą tam, ką ji ir taip laiko nemaloniu, nepadoriu, žeminančiu ir t.t. Ir vis tik protingai pasielgs ta moteris, kuri vyrui padės ieškoti būdų abipusiam pasitenkinimui.
Taigi, normalia reikėtų laikyti bet kurią lytinio akto pozą, kuri abiem partneriams teikia malonumą ir pasitenkinimą, nei vieno iš jų netraumuoja ir prisideda prie šeimos dvasinės, fizinės ir socialinės gerovės. Ieškokite abipusės harmonijos. Ieškokite, ir rasite.
