Konfliktuokime "teisingai"!

 (15)
Santuoka dažnai išyra visiškai ne dėl meilės trūkumo. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad poroms, kurios sugeba derybų keliu spręsti iškilusius konfliktus, daugiau šansų išlikti kartu, negu beprotiškai mylintiems, tačiau nemokantiems vienam su kitu bendrauti partneriams. Tačiau ar lengviau rasti naują mylintį ir mylimą partnerį, negu rasti bendrą kalbą su jau esančiu? Juk egzistuoja paprasčiausi bet kokių konfliktų sprendimo būdai...
Kompromisas
Naujausi tyrimai rodo, kad ryšių su mylimu žmogumi nutraukimas yra pavojingas emocinei bei fizinei sveikatai. Ypač tai aštriai pasireiškia moterims.

Santuoka - kaip profilaktikos priemonė

Statistika rodo - vedę žmonės gyvena ilgiau. Tiesa, cinikai tvirtina, kad tik santuokinis gyvenimas trunka ilgiau, bet dėl to jie ir yra cinikai... Laiminga širdžių sąjunga iš tiesų naudinga sveikatai - tiek fizinei, tiek emocinei. Palaikyti laimingą savo santuoką yra ne mažiau svarbu, nei palaikyti gerą savo fizinę formą.

Juk yra akivaizdu, kad žmonės, kurių šeimyninis gyvenimas susiklostęs sėkmingai, daugiau pasiekia darbe. O profesiniai pasiekimai sumažina psichologinę įtampą ir streso hormonų, silpninančių imuninę sistemą, skaičių. Laimingi partneriai rečiau serga - jų imunitetas žymiai didesnis. Jų organizme gaminasi medžiagos, kurios ramina ir pakelia nuotaiką - tai endorfinai ir oksitocinas (dar vadinamas "prieraišumo" hormonu).

Žmonės, pergyvenę skyrybas, yra žymiai labiau linkę į depresiją, jie dažniau serga vėžiu bei širdies - kraujagyslių ligomis. Be to, jie keliskart dažniau piktnaudžiauja alkoholiu ir narkotikais, neturi pastovaus lytinio partnerio.

Tai gal verta sukąsti dantis ir kentėti nenusisekusį šeimyninį gyvenimą? Visiškai ne, nes tai ne mažiau kenksminga sveikatai. Mes gi siūlome pabandyti išspręsti savo problemas.

Susirėmimas be pralaimėjusių

Santuokos vingrybės

Bėda yra ne pačiuose konfliktuose, o tame, kaip jie vyksta. Kiekviena pora turi savo barnių paslaptis. Laimingos poros konfliktuoja taip pat dažnai, kaip ir paprasti mirtingieji, tačiau neišsiskiria, nes savo ginče sugeba rasti priimtiną sprendimą abiems pusėms. Jie moka atvirai kalbėtis apie visas savo problemas ir susitarti - t.y., moka "teisingai konfliktuoti".

Įgūdis sėkmingai spręsti kylančias tarpusavio problemas ir konfliktus yra patikrintas laiko ir praktikos. Šie metodai tikrai padeda! Paimkime kad ir metodą "oratorius / klausytojas". Vienas iš partnerių užima kalbėtojo poziciją (dažniausiai tas, kuris iškelia problemą į paviršių), o kitas kantriai klauso, nepertraukdamas ir nesistengdamas išspręsti problemą, stengdamasis iš visų jėgų susilaikyti. Tokios taisyklės! Kada oratorius baigia savo "jaudinančią kalbą", klausytojas nepuola jo, pasitelkęs visą savo gražbylystę bei intelektą, o tyliai ir ramiai savo žodžiais atkartoja tai, ką išgirdo.

Šis, atrodytų, visiškai tuščias laiko gaišimas yra labai naudingas - anksčiau kalbėjusysis gali savo partnerį pataisyti, jeigu buvo suprastas neteisingai. Paskui partneriai keičiasi pozicijomis, tokiu būdu abu turėdami galimybę išsakyti savo norus, pageidavimus ir tuo pačiu išgirsti partnerio nuomonę. Na, o jeigu pats eiliškumo principas gresia nauju konfliktu, problemos sprendimą galima paprasčiausiai patikėti burtams...

Bet koks ginčytinų klausimų sprendimas reikalauja, kad abi pusės nuoširdžiai stengtųsi suprasti vienas kitą. "Oratoriaus / klausytojo" metodo esmė yra ne savo nuomonės apgynime. Jūs ne priešrinkiminiame mitinge, kur, vienam oratoriui kalbant, kitas karštligiškai ruošia atsakymą... Jūsų tikslas - suprasti jo poziciją.

Kiti konfliktų sprendimo metodai padeda partneriams aptikti užslėptas emocines ginčų priežastis arba moko taip išsakyti savo pageidavimus, kad kitam partneriui nereikėtų spėlioti, ką gi jūs turėjote galvoje...

Dar vienas svarbus "teisingų konfliktų" įprotis - tvarkaraštis. Žinoma, problemas spręsti reikia, tačiau ne mažiau svarbu, kad tų problemų sprendimas nevirstų ištisiniu ir nesiliaujančiu ginču. Todėl labai svarbu skirti laiką poilsiui ir pramogoms, kada bet kokie pokalbiai tarpusavio santykius yra paprasčiausiai draudžiami!

Mokytis problemų sprendimo meno niekada nėra nei vėlu, nei anksti... Pradėti šito mokytis reikia dar prieš susituokiant. Priešingu atveju, kada ekslaiminga pora sugalvos kreiptis pagalbos pas psichoterapeutus, tų problemų gali būti susikaupę tiek, kad poros suirzimas gali tik pagreitinti sprogimą. Poros, kurių santykiai yra labai užleisti, dažnai reikalauja iš konsultanto atlikti teisėjo vaidmenį ir apkaltinti priešingą pusę. Jiems būna be galo sunku suvokti, kad esmė yra ne kaltininko suradime, o problemos išsprendime...

Strutis ar audronaša?

Geriausia, ką jūs galite padaryti, kad pagerėtų jūsų tarpusavio

Kompromisas

santykiai - neslėpti galvos į smėlį, kaip stručiui, o drąsiai ir atvirai pasitikti problemą. Paprasčiau tariant, ne stengtis išvengti konfliktų, o mėginti juos geranoriškai išspręsti. Kodėl gi žmonės stengiasi išvengti konfliktų? Santykių pradžioje - dėl to, kad mano, jog mylintys žmonės turi besąlygiškai vienas su kitu sutikti. Santykių pabaigoje - todėl, kad ginčai yra jau nebekontroliuojami.

Bandymas išvengti susidūrimo - tai jau pirmas išsiskyrimo pranašas. Gerais ketinimais išvengti konflikto yra grįstas kelias į jūsų atšalusių santykių pragarą...Išeitis - spręsti iškilusius klausimus taip, kad jie negadintų tarpusavio santykių. Įsisavinti "konfliktologijos" mokslą geriausia yra šeimos psichologijos kursuose, kur vyrauja rami atmosfera ir vadovauja patyręs psichologas. Gautos pamokos jums pravers ne tik virtuvėje ar miegamajame.

Laikui bėgant jūs suprasite, kad:

Nesutarimai yra bet kokių santykių dalis. Nuomonių skirtumas iškyla visoms poroms mažiausiai dešimtyje gyvenimo sferų: dėl pinigų, buities darbų, sekso, vaikų, šeimyninių prioritetų ir t.t.

Kartais gali nepavykti prieiti vieningo sprendimo. Bet tai nieko baisaus! Argi būtų įdomu gyventi su savo kopija? Neignoruokite esančių nesutarimų - tiesiog atskirkite juos nuo likusių jūsų santykių sferų.

Konfliktai yra neišvengiami. Partneriai, kurie po audringo ginčo stengiasi atstatyti savo santykius, pereidami prie ramaus apsvarstymo, turi daugiau šansų likti kartu, negu tie, kurie po konflikto vadovaujasi principu "pravažiavome" ir puola bučiuotis, stengdamiesi daugiau neužsiminti apie sprogimą. Žinoma, kovos kirvį užkasti yra sunku, tačiau jeigu jūs rasite savyje jėgų konstruktyviai perdirbti savo užsidegimą ginčo metu ir išgelbėsite tarpusavio santykius, jūs išgelbėsite pirmiausia savo organizmą nuo pirmalaikio sunaikinimo. Galų gale, niekas niekada juk ir nesakė, kad amžina meilė yra skirta silpnadvasiams!

Pagrindinės "teisingo" konflikto taisyklės:

1. Iškviesti į dvikovą reikia tik pagal visas taisykles! Nereikia be perspėjimo išlieti savo pyktį ant gyvenimo draugo - tą pyktį vertėtų pirmiausia perdirbti. Konfliktuoti reikia ne tada, kai jums labiausiai norisi atsikratyti savo neigiamomis emocijomis, o tada, kai su partneriu sutarsite laiką problemai aptarti. Leiskite sau atvėsti ir nusiraminti, o pokalbio metu naudokite "oratoriaus / klausytojo" metodą.

2. Kiekvienas iš partnerių gali paprašyti minutės pertraukėlės. Jeigu kažkurį iš jūsų staiga perpildė emocijos, vargu ar prieisite tinkamą sprendimą. Geriau leisti sau nurimti. Tas, kuris paprašo atidėti pokalbį, turi iškart pasiūlyti kitą pokalbio laiką. Psichologų nuomone, pertraukėlė turėtų būti apie 20 minučių. Kai mes supykstame, labai padidėja adrenalino kiekis, o kad jis sumažėtų, turi praeiti ne mažiau 20 min. Taip pat atidžiai sekite, ar neprarandate savikontrolės. To požymiai: drebulys, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitas, raumenų įsitempimas, sukąsti dantys ar sugniaužti kumščiai. Tokiu atveju būtina padaryti ilgesnę pertrauką.

3. Neprisiminkite to, kas jau seniai praėjo. Užsiėmę emocine archeologija, jūs tik dar labiau pagilinsite negatyvius jausmus. Prie senesnių problemų grįžkite tik tuo atveju, jeigu jos padeda išspręsti dabartines.

Pastaba. Turėtumėte skirtis su partneriu, jeigu jis:

1. Naudoja emocinę ar fizinę prievartą prieš jus;

2. Atsisako nutraukti nesantuokinius ryšius;

3. Begėdiškai meluoja;

4. Grasina jūsų ir vaikų saugumui.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Myli nemyli

Meilužių išpažintys: kaip aš tapau ta kita moterimi (51)

Dauguma mūsų yra patyrę neištikimybę arba bent jau pažįsta žmones, kurie yra atsidūrę tokioje situacijoje. Čikagos universiteto „General Social Survey“ tyrimo duomenimis, dvidešimt vienas procentas vedusių vyrų ir 10–15 procentų ištekėjusių moterų yra buvę neištikimi savo antrajai pusei (ir tai tik tie žmonės, kurie sutiko prisipažinti tyrėjams apie savo nesantuokinius ryšius).

Dažnai susirašinėjate su savo antrąja puse? Nieko gero (18)

Atrodytų, jei jūs dažnai rašote partneriui, ir jis jums reguliariai atrašo, tai turėtų būti ženklas, kad jūsų santykiai puikūs. Juk argi susirašinėjimas žinutėmis neįrodo, kad judu galvojate vienas apie kitą ir norite palaikyti ryšį visą dieną?

Ženklai, kad tavo mergina emociškai nestabili ir tau derėtų sprukti (29)

Hormonų svyravimai kartais priverčia moteris elgtis netikėtai, neplanuotai ir impulsyviai. Vyrai tokį elgesį dažniausiai supranta ir nuleidę juokais pamiršta, tačiau yra moterų, kurių veiksmai primena baisiausius siaubo filmų scenarijus.

Kaip žmonos pagalba uždirbti milijoną (8)

Tęsiame straipsnių veidoskaitos trenerio Žydrūno Sadausko straipsnių ciklą. Šį kartą Ž. Sadauskas kalba apie tai, kaip žmonos pagalba vyras gali uždirbti didžiulius pinigus.

Moteris prašo pagalbos: įsimylėjau vedusį kolegą, ką daryti? (153)

Ar emocinis nesantuokinis ryšys visada perauga į fizinį? O gal jie niekuo nesiskiria?