Vyras, pavyzdžiui, bendro gyvenimo kartu pradžioje yra tikras džentelmenas, sutinka Jus iš darbo, žaidžia su Jūsų vaikais ar net padeda virtuvėje paruošti vakarienę? O moteris nuoširdžiai bendrauja su vyru, susišneka, klausosi jo, net galvos vakarais neskauda. Tačiau praėjus tam tikram laiko tarpui, pastebite, kad vyras vis rečiau pasitinka Jus iš darbo, pradėjo greičiau pavargti, todėl neturi jėgų žaisti su Jūsų vaikais, o ir pasikeičia jo mąstymas, kad virtuvė yra vieta moteriai, o ne vyrui.
Tuo tarpu moteris šeimoje vis labiau pradeda gyventi pati sau, pradeda nesusišnekėti su vyru, dažniau suirzta, ko pasekoje vakarais nuolatos pradeda skaudėti galva. Tikiu, daugeliui Jūsų kyla klausimas, kodėl taip įvyksta didžiajai daliai porų? Pasistengsiu atsakyti į šį klausimą.
Beveik kiekvienoms gyvenimo aplinkybėms mes turime savo individualų veiksmų scenarijų, kuris gali labai skirtis abiejų partnerių atžvilgiu. Pavyzdžiui, direktorius darbe gali būti valdingas, piktas, viskuo nepatenkintas, o namuose gali būti „po žmonos padu“, ramus ir tylus, todėl galima teigti, kad pas tokį asmenį scenarijai, kurie yra darbe ir namuose– skirtingi. Tik svarbu nepainioti scenarijaus su vaidmeniu. Vaidmuo– tai atsakymas į klausimą, kas dabar esu (vyras ar direktorius)? Scenarijus – tai atsakymas į klausimą, koks aš, kaip viskas vyks (kaip elgsiuosi) ir kuo viskas gali pasibaigti?
Taigi, kaip elgtis su antrąja puse, paprastai nusižiūrim nuo kitų žmonių, matom filmuose ar perskaitome knygose. Net galim susikurti elgesio šabloną iš tėvų ar artimųjų pasakojimų. Taip pat tam įtakos turi didelis noras parodyti save esant nuostabiu partneriu kitai pusei, kad galėtume gauti taip mums svarbaus dėmesio iš žmogaus, kuris mums patinka. Tačiau, tuo pačiu mes turim ir savo požiūrį, kaip turėtų vykti bendras gyvenimas su savo išrinktuoju– o tai jau visiškai kitoks tarpusio santykis. Todėl, kuomet mes pereinam į kitą santykių lygį su antrąja puse, daugelis mūsų pasąmoningai pereina ir į kitą elgesio lygį.
Dažniausia šis elgesio perėjimas vyksta lėtai, todėl tik laikui bėgant mes pastebime, kad viskas jau nebėra taip gražu, kaip įsivaizdavome iš pradžių. Dailusis džentelmenas dabar vaikšto su alaus pilvuku, vakarais žaidžia kompiuterinius žaidimus, o jautrioji ir suprantančioji princesė tampa archajiška karaliene, siekianti pagrobti visas teises į vyrą iš jo mamos.
Į šią situaciją pasižiūrėjus atidžiau – nematau nieko stebinančio ar neįprasto. Daugeliu atveju mes perimama tėvų šeimyninio gyvenimo scenarijų. Todėl iki šeimyninio gyvenimo pradžios apsilankius pas antrosios pusės tėvus svečiuose, kad ir išgerti arbatos, galima pasidaryti tam tikras išvadas, kaip Jūsų išrinktasis ar išrinktoji ateityje elgsis su Jumis. Sūnus, paprastai, perima tėvo scenarijų, o dukra – mamos, nors gali būti ir atvirkščiai.
Pavyzdžiui, jeigu šeimoje yra stipri mama, o vyras „sėdi jai po padu“, tai (jeigu tai vyro šeima) Jūsų vyras po truputį mėgins tapti vaiku, o Jūs jo mama; (jeigu tai žmonos šeima) Jūsų moteris palaipsniui mėgins „įsisūnyti“ Jus, užimti lyderės poziciją namuose, tarytum, pagrindine Jūsų šeimos galva mėgins tapti uošvienė, o jos padėjėja – Jūsų žmona.
Pateiksiu dar vieną pavyzdį. Jeigu Jūsų šeimoje stiprus yra tėtis, o mama neturi svaraus žodžio, tai (jeigu tai vyro šeima) Jūsų vyras palaipsniui slopins Jūsų iniciatyvas, teises į lygiavertiškus santykius, nuoširdžiai neatsižvelgdamas į Jūsų jausmus ir išgyvenimus; (jeigu tai žmonos šeima) Jūsų žmona, galimai, pati atsisakys lygiateisiškumo šeimoje, o visus svarbiausius klausimus teks spręsti pačiam. Žmona provokuos Jus atsakomybės už šeimos gerovę prisiėmimui, o tai daugeliui vyrų yra sunkiai pakeliama pareiga.
Svarbu pabrėžti, kad tėvų scenarijus ne visuomet yra kopijuojamas jų vaikų. Šis scenarijus gali būti papildytas individualiu požiūriu, kurį formuoja gyvenimo patirtis, išgyvenimai. Todėl šalia to, kad dėmesingai ištirtumėte savo antrosios pusės tėvų tarpusavio santykius, svarbu yra aptarti ir busimo gyvenimą viziją su savo išrinktuoju/aja. Galima rasti ganėtinai daug svarbių ir įvairių temų aptarimui, pavyzdžiui:
Pasidomėti, kokius darbus turi dirbti moteris ir kokius vyras? Ar, apskritai, turėtų būti darbų pasiskirstymas šeimoje?
Pasidomėti, koks partnerio idealaus vyro/žmonos paveikslas?
Kokias tradicijas norėtųsi perimti iš savo tėvų į naująją šeimą?
Šeimos finansų tema. Kas turėtų daugiau dirbti šeimoje? O kas uždirbti? Kaip vyras reaguotų, jeigu žmona uždirbtų daugiau?
Kaip turėtų būti aptariami svarbiausi šeimyniniai klausimai?
Kaip turėtų būti aptariami didžiausi šeimos pirkiniai?
Aptarti požiūrį į šeimynines nelaimes ir krizes (artimųjų mirtis, darbo netektis)?
Kaip turėtų būti sprendžiami konfliktai šeimoje?
Sužinoti požiūrį apie tai, ar galima būti draugais su skirtingos lyties atstovais?
Kiek norėtųsi vaikų ir kada? Kaip reikėtų auginti vaikus?
Aptarti požiūrį į dideles šventes, vakarėlius, atostogas.
Kas patinka ir kas ne , kalbant apie savo tėvus? Ar norėtųsi savo šeimoje, kad tie bruožai pasireikštų ar ne?
Atsakymai į šiuos ir panašius Jums rupimus klausimus gali padėti geriau pažinti savo antrąją pusę. Aišku, išrinktasis gali būti nenuoširdus atsakant į juos, atsakydamas į klausimus taip, kaip norėtumėte Jūs išgirsti. Taip pat jis pats dar gali ir nežinoti, kaip elgsis šeimyniniame gyvenime.
Tačiau gyvenimo palydovo atsakymai į šiuo klausimus gali padėti ateityje partnerį sugrąžinti į jo atsakymus, pavyzdžiui: „Tu sakei, kad gaminti turi ne tik moteris, tačiau jau metus laiko nepadedi man virtuvėje, kodėl taip yra?“ Tokie klausimai ir antrosios pusės grąžinimas į praeitį padėtų išsiaiškinti elgesio priežastis, dar kartą apibrėžti lūkesčius, poreikius ir nuomonę. Tai gali apsaugoti Jūsų požiūrį ir poreikius. PRISIMINKIT, kad kuo daugiau santykiuose bus aiškumo ir atvirumo, tuo lengviau bus spręsti iškilusius prieštaravimus.
Svarbu būtų paminėti, kad labai stiprus vienos pusės gyvenimo scenarijus gali pakeisti silpnesnį kitos pusės gyvenimo scenarijų. Tam tikri gyvenimo iššūkiai ar pokyčiai gali pakeisti abiejų partnerių elgesį ir mąstymą. Visus niuansus, darančius įtaką šeimyniniam gyvenimui, yra sunku įvardinti vienoje publikacijoje.
Svarbu yra nuolatinė santykių kontrolė ir stebėjimas. Daugelis žmonių bijo, kad nuolatinis jausmų stebėjimas ir kontrolė gali „nustumti“ jausmus į antrąjį planą, tačiau galiu drąsiai teigti, kad nebijotumėte to– tai „neužmuš“ Jūsų jausmų. Pavyzdžiui, kuomet salėje žaidžiate krepšinį (jeigu jį žaisti mėgstate), Jūs atsiduodate žaidimui, džiaugiatės juo, tačiau tuo pačiu metu pas Jus įjungta ir kontrolė, pavyzdžiui, kad kamuolys neužeitų už šoninės linijos, ar tiksliai įmesti kamuolį. Mes mokam tai daryt – vienu metu jausti ir įdėmiai kontroliuoti tai, kas vyksta. Santykiuose yra lygiai tas pats.
Taigi, vyras ir moteris santykiuose ilgainiui keičiasi, ir to pokyčio priežastis yra perėjimas prie kito elgesio scenarijaus šeimoje. Kad, ilgainiui, Jūsų tai nešokiruotų, patariu iškarto pasidomėti Jūsų partnerio scenarijumi. Tam svarbu susipažinti su jo/jos šeima, bendrauti su antrąja puse svarbiomis Jums temomis, kurios liečia Jūsų bendrą gyvenimą. Svarbu panirti į jausmus nepamirštant tai, kas vyksta aplinkui. Mažiau dėmesio vertėtų teikti žodžiams, o daugiau faktams, realiam elgesiui.