Kartą vienas forumo dalyvis patarė prie sėklidžių pridėti ledukus. Bandžiau, bet veiksmas buvo trumpalaikis, po 2 val. vėl viskas po senovei.
Norėjau pabėgti į kaimą (mat yra tėvų vienkiemis, tai pamaniau, kad jokių aplink merginų nebus, gal visgi praeis tas seksualinis troškulys, kai nematysiu aplinkui dirgiklių). Tačiau tėvai pasakė po savaitės važiuosime į Palangą ir ten būsime pusę mėnesio. Pamaniau, o varge, juk ten nuogų merginų kūnų daugiau nei kandžių senuose rūbuose. Ten iš viso man bus pragaras.
Prašau, patarkite ką man daryti? Sako, kad yra kažkokie vaistai, kurie gali ilgokai užmušti tą geismą net pusei metų. Gal galit pasakyti pavadinimą? Be to, viename vokiškame portale skaičiau, kad kai kurie izotopai slopiną libido. Ar tai tiesa?
Vienintelis prioritetas man sugrįžti į tuos laikus t.y. iki 13 –os metų kai su tuo neturėjau jokiu problemų ir manęs tas noras ar geismas netrikdė nei mokykloje, nei gyvenime.
Paauglys
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
KAIP SUVALDYTI SEKSUALINĮ GEISMĄ
Su tavo problema susiduria ne tik tavo bendraamžiai, bet ir vyresni vyrai, kurie pasirinko sunkų susilaikymo kelią. Daro jie tai arba iš būtinumo (kariuomenė, kalėjimas), ar dėl religinių įsitikinimų (vienuoliai, jogai, dzen budistai, daosai). Todėl tu tikrai ne vienišas ir tau reikia semtis patirties iš kitų.
Patirtis su vaistais sako, jog lytinį geismą mažina dauguma taip vadinamų neuroleptikų - vaistų, skiriamų psichozei gydyti. Tačiau jei tu psichozės neturi, tavęs laukia gana sunkūs pašaliniai reiškiniai (raumenų kaustymas, stiprus mieguistumas, drebulys), kurie tikrai nustelbtų bet kokį lytinio potraukio sumažėjimą. Jokiu būdu nevartok jokios chemijos. Tai būtų tas pats, kaip kovoti su teroristu, bombarduojant visą miestą, kuriame jis gyvena.
Iš karto pasakysiu, kad 90% tavo bendraamžių renkasi populiaresnį būdą: masturbaciją, arba kaip tu jį vadini, „onanizmą“. Tie, kurie to nedaro, dažniausiai patiria naktinius sėklos išsiveržimus (poliucijas arba „šlapius sapnus“) miego metu. Poliucijų gali neužtekti, dėl to dar prisideda masturbacija. Jei tu to nedarai, nes kažko bijai, tai, žinoma, tavo reikalas, tačiau masturbacijos bijoti nėra ko.
Kita dalis jaunuolių, kuriems masturbacija netinka, o poliucijų neužtenka, priversti ieškoti specialių pratimų. Krikščioniškuose vienuolynuose dažniausiai rekomenduojamas kompleksas: šaltas dušas rytais, gimnastika, fizinis darbas (malkos, grindų plovimas, remonto, žemės ūkio darbai), kieta lova, maistas, turintis mažai saldžių ir riebių patiekalų, o daugiau vaisių ir daržovių. Ir žinoma, kelios maldos per dieną.
Tie jauni vienuoliai, kurie yra labai smarkiai kamuojami geismo, kartais suvokia tai kaip velnio gundymą, dėl to pradeda ilgą vidinę kovą, pasitelkę maldas, kurias dažnai kartoja mintyse, prašydami Dievo ar kokio nors šventojo kankinio suteikti jiems stiprybės. Ir kai kada su pasididžiavimu pasakoja, kad jiems pavyko. Tuomet jų savigarba netgi pakyla. Kiek tai sėkminga? Apie tai galima pasiskaityti krikščionių mistikų knygose, tarkime, Šv. Augustino „Išpažintyje“.
Indų jogoje, japonų dzenbudizme ir kinų daosizme einama panašiu keliu (paprastas maistas, šventų garsų- mantrų kartojimas), tik į seksualumą žiūrima ne kaip į velnio gundymą, o kaip į energiją. Tokią pat energiją, kaip elektros elementuose ar elektrinėse, tik kūnišką, gyvybinę, biologinę. Tik ji geismo metu keliauja ne per visą kūną, o kaupiasi genitalijos zonose (taip vadinamose „apatinėse čakrose“), ir specialių pratimų pagalba ją galima „išjudinti“, pakelti, priversti keliauti po visą kūną, kas ne tik pagerina sveikatą, bet ir suteikia sąmonės praskaidrėjimą. Taigi, čia ne kovojama su seksualumu, o jis yra suvaldomas.
Dažniausiai tokius pratimus atlieka grupelės jogų ar daosų (jų yra visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje), o uždari ir bendrauti nemėgstantys jaunuoliai bando juos daryti patys. Tų pratimų metu dažniausiai kvėpuojama specialiu būdu (lėtai, sulaikant kvėpavimą, išpučiant ir įtraukiant pilvą).
Jogoje nedraudžiama išlieti sėklą, o štai daosai mano, jog vyrui naudinga susilaikyti, t.y. niekad neišlieti sėklos, o ejakuliacijos energiją panaudoti savo kūno viduje. Aš norėčiau perspėti, kad mūsų medicina to nepalaiko. Sėklai visgi geriau išeiti ten, kur numatyta gamtos - lauk. Tačiau vienas - kitas pratimas iš daosų praktikos nepakenktų.
Tarkime, pas daosus yra toks „mažasis dangaus ratas“. Dėmesys tuo metu nukreiptas į apatines kūno dalis, ypač tarpinę vietą. Ji įtraukiama, lyg bandytumei susilaikyti nuo šlapinimosi ir tuštinimosi. Tuomet įkvėpimo metu įsivaizduojama, kaip energetinis srautas kyla, bet ratu - iš priekio žemyn nuo liežuvio, prispausto prie gomurio, per tarpinę vietą ir per nugarą aukštyn. Tai daroma reguliariai ir nuosekliai daug dienų po kelias minutes.
Iš pradžių pavyksta šią energiją tik pajusti. Po to „prastumti“ link kryžkaulio. Vėliau - pakelti link menčių. O po daugelio treniruočių - pakelti į pakaušį. Po to ji leidžiama per kūno priekį. Smulkiai panašių pratimų kompleksas aprašytas knygoje apie daosų pratimus vyrams. Šią knygutę lietuvių kalba galima rasti ezoterinės literatūros skyriuose.
Visą tą laiką nevenk pažinčių su merginomis - tik bendrauk su jomis be lytinių santykių. Jei tau kuri nors patiks, o tu patiksi jai, galėtumei glamonėtis, bučiuotis. Dažniau klausytis merginų istorijų - taip išmoksi geriau jas suprasti. Tai irgi padės tau nežiūrėti į jas tik kaip į geismo objektus.
Jei įsitrauksi į tokią ar panašią praktiką, gal pastebėsi, kad iš pradžių tau niekas neišeina. Tačiau nenusimink - sėkmė ateis su kantrybe ir valia po įvairiausių bandymų. Per tą laiką tu subręsi iki normalių lytinių santykių, o tavo seksualinis susilaikymas išeis tik į naudą. Merginos liks patenkintos.
Sėkmės tau.
Olegas Lapinas
