"Esmė ta, kad mes pastebime šį efektą su vyrais, bet ne su moterimis," sako jis. Shackelford ir jo bendradarbiai pristatė savo atradimus 107-ame Amerikos psichologų asociacijos kasmetiniame suvažiavime, kuris įvyko Majamyje. Nepaisant to, kad tyrinėtojai išplėtė savo tyrimus ir juose dalyvavo virš 2,000 subjektų, pradiniai duomenys buvo pagrįsti, įvertinant 304 Vokietijos ir Amerikos heteroseksualių vyrų, kurių amžius buvo tarp 17 ir 71 metų, elgesį. Visi vyrai palaikė seksualinius ryšius, kurių trukmė buvo nuo 1 mėnesio iki 38 metų.
Tyrinėtojai pateikė subjektams anketą, kurioje buvo klausiama, kiek valandų praėjo nuo paskutinių jų santykių su partnere, kiek valandų jie praleido kartu su partnere po paskutinių santykių ir kaip jie vertina partnerės patrauklumą.
Komanda atrado, kad kuo mažiau laiko vyrai praleidžia su savo partnere po paskutinio susitikimo, tuo patrauklesnė ji jam atrodo ir tuo labiau nori jis mylėtis su ja. Shackelford ir bendradarbiai padarė išvadą, kad ne paprasčiausias seksualinis nepasitenkinimas arba nuotykių ieškojimas skatina vyro poreikius ir potraukį po paskutinių santykių. Iš tiesų, autoriai pastebi, kad vyro poreikis mylėtis vėl su tam tikra partnere nepriklauso nuo to laiko, kuris praėjo po paskutinių santykių apskritai - tai priklauso nuo laiko, kuris praėjo po paskutinio mylėjimosi karto būtent su ja.
Shackelfordo komanda tiki, kad tokio elgesio šaknys slypi biologinėje sąvokoje, vadinamoje "spermos varžybomis." 30 metų tyrus paukščius, vabzdžius ir primatus, ši evoliucijos teorija rodo, kad spermos varžybos atsiranda tada, kai vieno ar daugiau patinų sperma tuo pat metu užima reprodukcinį patelės traktą ir privalo varžytis, kad apvaisintų kiaušinį.
Praktiškai kalbant, tai reiškia, kad vyro troškimas mylėtis su partnere priklauso nuo to, kiek ilgai jie nesimatė po paskutinio mylėjimosi karto. O būtent šis "laikas atskirai" tampa periodu, kurio metu jis negali užtikrinti, kad ji nesimyli su kitais vyrais, ir jie nebėra tikri dėl savo reprodukcinio vaidmens.
Shackelford pastebėjo, kad ankstesnis tyrimas parodė, kad ejakuliacijoje spermos kiekis yra tuo didesnis, kuo ilgiau vyras yra atskirtas nuo savo partnerės—spermos kiekis kinta nuo 350 milijonų, kai vyras buvo su moterimi 100% laiko, iki 800 milijonų, kai jis matė ją tik 5% laiko. Interviu su Reuters Health Shackelford pasakė, kad jis telkė dėmesį į potencialius psichologinius faktorius, susijusius su spermos lenktynėmis.
"Elgesys neatsiranda iš niekur," pridėjo jis. Jis tiki, kad seksualumas iš dalies yra evoliucinis atsakas į netikrumą dėl reprodukcijos statuso.
"Faktiškai neįmanoma saugoti vieną partnerį visą laiką," sako jis. "Taigi mintis ta, kad visada yra pavojus, kadangi žmonijos evoliucijos istorijoje iki pat dabar vyrai niekada negalėjo būti 100% tikri, kad moters atžala yra jų."
