Žiauriausias smurtas, įskaitant ir nužudymus, atsiranda išsiskyrimo periodu arba po skyrybų. Kitos smurto formos, kurios dažnai pasitaiko po išsiskyrimo, yra persekiojimas, nešvankūs telefoniniai skambučiai, persekiojimas darbe, vaikų pagrobimas arba mėginimas juos pagrobti iš mokyklos arba vaikų darželio. Tokiu atveju vyras smurtautojas dažniausiai atsisako grąžinti vaikus, kol moteris neišpildys jo reikalavimų.

Taip pat dažnai pasitaiko, kad vyras melagingai pasakoja savo žmonai, kad naudoja smurtą prieš vaikus. Tais atvejais, kai ginčai dėl globos tęsiasi ištisus metus, o moteris ištekėjo už kito vyro, smurtaujantis buvęs vyras gali tvirtinti, kad moters naujasis vyras muša vaikus. Išskirtinis besitęsiančio smurto pavyzdys yra tuomet, kai vyras, savo vizito pas vaikus metu be savo buvusios žmonos žinios išsikrausto į kitą gyvenamąją vietą ir kartu pasiima vaikus. Tokiu būdu jis siekia įkurti naują “namų valstiją” su ketinimais naujojoje gyvenamojoje vietoje įgauti vaikų globos teises.

Gali būti, kad pasibaigus vaikų lankymo laikui, jis jų negražins. Moteris tuomet patenka į tokią situaciją, kada negali susigrąžinti savo vaikų, nes nežino, kur jie yra. Gali praeiti ištisi metai, kol moteriai pasiseks surasti, kur buvęs vyras išvežė jos vaikus. Iki to laiko buvęs vyras gali būti padavęs skundą dėl globos teisių peržiūrėjimo, motyvuodamas “geriausiais vaikų interesais”, nes vaikai įsikūrė toje bendruomenėje su tėvu, pradėjo lankyti mokyklą, prie kurios priprato, susirado draugų, etc. Vaikų persikraustymas į teisėtus mamos namus sugriautų status quo. Šią taktiką aprašo Timothy J. Horgan knygoje “Kaip laimėti skyrybas: žmogaus išgyvenimo vadovas” (Plume/Penguin Book, 1994).

Jei moteris tvirtina, kad vyras seksualiai išnaudoja vaikus arba muša juos, vyras, pagrobęs vaikus gali tvirtinti, kad ji kenčia nuo “tėviško atitolimo sindromo”. Jis gali mėginti įsilaužti į jos namus, suniokoti jos nuosavybę, perdurti jos automobilio padangas ir mėginti įsilaužti į jos mašiną. Jis taip pat gali teigti, kad ji naudojo smurtą prieš jį ir kad jai turėtų būti iškelta byla ir jam reikia apsaugos.

MITAS: vyrai ir moterys naudoja smurtą prieš vieni kitus vienodai dažnai.

Faktas: Šis bjaurus propagandinis kąsnis yra ypač populiarus vyrų ir tėvų teisių judėjime, kuris teigia, kad dauguma moterų pareiškimų apie prieš jas naudojamą prievartą yra klaidingi, o tėra viena iš priemonių gauti nuskriaustojo teises skyrybų byloje. Mintis apie tai, kad moterys ir vyrai smurtauja vienodai, atėjo iš tikslingai iškreiptų tyrimo, kurį atliko Straus, Gelles ir Steinmetz, rezultatų. Šis tyrimas yra aprašytas jų knygoje “Už uždarytų durų” Mokslininkai naudojo Konfliktinės taktikos skalę (KTS), siekdami išmatuoti individualius “smūgius” tarp partnerių, tarp kurių yra smurtiniai santykiai. Kiekvieno partnerio buvo paprašyta nurodyti, kiek kartų ir kokiomis formomis jie naudojo fizinį smurtą prieš savo partnerį per pastaruosius metus.

Tyrinėtojai atskleidė, kad moterys vyrams suduodavo atgal taip pat dažnai kaip ir vyrai, gal net ir dažniau, o tai sudarė įspūdį, kad moterys yra taip pat fiziškai agresyvios kaip ir vyrai. Egzistuoja keletas rimtų problemų, susijusių su šiuo tyrimu ir šia knyga, kurias pripažino ir patys tyrimo bei knygos autoriai. Vienintelė suvokiama smurto forma buvo fizinis smurtas, o tai susiaurino svarstymų lauką.

Vyrų prievartos veiksmai buvo dažnesni nei moterų, o vyrų fiziniai veiksmai prieš moteris buvo žymiai labiau fiziškai sekinantys. Vyrams taip pat priklauso ir tokių pavojingų priemonių naudojimas kaip peilis ar sumušimas. Pats Gelles pareiškė, kad “Duomenys, gauti iš tų namų ūkių, kur reikėjo policijos įsikišimo, aiškiai rodo, kad vyrai labai retai tampa mušimo aukomi. Tačiau nors [KTS duomenys] rodo vienodus mušimo dažnius, kai kalbame apie sužeidimą, vedybinis smurtas visų pirmiausia yra jį patiriančių moterų problema”.

Informacija buvo surinkta telefonu trumpai apklausiant žmones – nebuvo jokio raporto tarp tyrinėtojų ir jų tyrimo subjektų. Tiesą sakant, po pirmosios tyrimo dalies vienas trečdalis respondentų atsisakė toliau dalyvauti tyrime. Nebuvo jokios kontrolinės grupės, su kuria galima būtų lyginti rezultatus. Mokslininkai pareiškė, kad jie nežino, ar moterys suduodavo vyrams gindamosi ir pridūrė, kad tai labai įtikėtina.

Gelles pažymėjo, kad pasitaikė labai daug smurtinių incidentų būtent tuo tarpsniu, kai moteris yra nėščia. Galiausiai, pats KTS yra abejotinas. Kiekvienas “smūgis” įskaičiuojamas į bendrą skaičių nepatalpinant jo į: 1) smurtinio incidento kontekstą ir 2) visų smurtinių santykių kontekstą. Niekas nežino, kokiomis sąlygomis buvo atliktas kiekvienas smurtinis veiksmas.

Bus tęsinys

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją