Nekaltybę praradau jau būdama pilnametė, 20 metų ir tai įvyko ne mano noru. Prieš tą nelemtą naktį, kada praradau nekaltybę, pati nepajausdama nuo nedidelio alkoholio kiekio siaubingai apgirtau ir nebegalėjau koordinuoti savo elgesio.
© Shutterstock nuotr.

Nieko šiais laikais nebestebina, kad tokios būsenos merginomis stengiamasi kuo greičiau pasinaudoti. Nubudau jau viena, kaip per rūką prisimenu fragmentus iš tos nakties. Žinau, kad nesispyriojau, tikrai nešaukiau – nedariau nieko, tiesiog grimzdau į miegą.

Po visko, žinoma, apsilankiau pas ginekologę, viskas buvo gerai. Pasikalbėjau ir su artimiausiais žmonėmis – pussesere, geriausia drauge. Išsipasakojau ir nurimau. Bet dabar atgimsta viskas iš naujo.

Susiradau vaikiną, kurį labai myliu ir su kuriuo svajoju ateity kurti šeimą. Vaikinui pamelavau, kad mergystės plėvės netekau dėl traumos, jis patikėjo. Žinau, kad elgiuosi amoraliai. Negalėčiau ir neturėčiau meluoti žmogui, kuris man svarbiausias už viską šiam pasauly. Bet žinau ir tai, kad papasakojus galbūt apraminčiau sąžinę, tačiau negrįžtamai pakeisčiau santykius, pakeisčiau draugo požiūrį į save. Sutikit, viskas būtų kitaip.

Ką manote, jei man nėra sunku tikėti ir galvoti, kad mylimasis man pats pirmas ir kad tik jam iš tiesų atsidaviau, ar būtina viešinti šią karčią tiesą, kuri nors ir būdama tiesa, tačiau viską sujauktų?

Psichologės psichoterapeutės Linos Vėželienės komentaras:

Savo laiške apie lytinę prievartą rašai, kaip tiesiog apie „nekaltybės praradimą“, pasakoji taip, tarsi tik pati būtum už tai atsakinga: pati apgirtai, pati nebegalėjai kontroliuoti savo elgesio, nesipriešinai, todėl tavęs nestebina, kad Tavimi pasinaudojo.

Gal ir nestebina, tačiau bet kokiu atveju, lytinė prievarta visada nusikaltimas. Ir auka nėra nusikaltimo bendrininkė. Slėpdamasi už savo kaltės ir atsakomybės, Tu nieko nepasakoji apie tuos jausmus, kurie tokiais atvejais būtų visiškai suprantami, – tai pyktis, neapykanta prievartautojui, nuoskauda, beviltiškumas, gėda, pažeminimas.

Tikiu, kad visus šiuos jausmus Tu jautei, bet panašu, kad neleidai sau to išgyventi. Visu teisėtus jausmus Tu paslėpei giliai širdyje. Rašai, kad po įvykio pasikalbėjai su artimais žmonėmis ir nurimai, bet kaip pati matai, dabar vėl viskas iškilo tarsi iš naujo. Nėra lengva imti ir pamiršti tokią skaudžią patirtį. Visi tuomet neišjausti jausmai vėl grįžta, kai tik pasitaiko tam proga.

Rašai, kad dabar turi mylimą žmogų, kuris Tau svarbiausias už viską pasaulyje, ir kad svajoji apie bendrą ateitį su juo. Tai labai svarbus faktas, liudijantis apie Tavo stiprybę ir gebėjimą pačiai susitvarkyti su sunkumais. Tačiau suabejojai, ar pasidalinti su draugu tuo, ką Tau teko patirti. Nedrįsčiau patarti nei taip, nei ne. Manau, taip pat kaip ir Tu, kai teigi, kad amoralu meluoti mylimam žmogui, bet taip pat sutinku su Tavimi, kad papasakodama apie patirtą prievartą neišvengiamai pakeisi jūsų santykį.

Gyvenime pasitaiko, kad net ir karti tiesa suartina tikrai vienas kitą mylinčius žmones, bet būna, kad ir išskiria, jei santykis dar nėra pakankamai tvirtas. Nesakydama tiesos, prisidengdama melu, Tu pati išgyveni sąžinės priekaištus ir taip kenki ir sau, ir jūsų santykiui, o pasakydama tiesą, Tu rizikuoji būti atstumta ir nesuprasta, o tai reiškia dar kartą būtum įskaudinta. Tai reikštų, kad nei vienas, nei kitas sprendimas šiuo metu nėra tinkamas.

Panašu, kad pirmiausia, apie savo trauminę patirtį reikėtų pasikalbėti su psichologu, kuris padėtų Tau užgydyti šią sielos žaizdą. Pasijutusi ramiau ir tvirčiau, pati galėsi spręsti kaip elgtis toliau. Galbūt klausimas, sakyti ar ne, atkris savaime, nes sunkios neišgyventos emocijos nebeslėgs tiek, kad norėsis jas perkrauti ant artimo žmogaus pečių. O gal nuspręsi, kad jūsų santykis tiek tvirtas ir artimas, ir tau norisi, kad Tavo mylimas žmogus priimtų tave visą, su visa tavo patirtimi.

Linkiu tau neskubėti ir ieškoti pagalbos.

gyvojipsichologija.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (48)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (46)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (3)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (38)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (100)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (100)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1139)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (56)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (89)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...