Ar reikia švęsti Moters dieną? Psichoterapeuto O.Lapino komentaras

 (86)
Šiandien Moters diena mūsų visuomenėje traktuojama labai skirtingai. Moterys dažnai neprieštarauja būti pastebėtos ir pasveikintos, vyrai gi vadina šią šventę "raudona" ir galiausiai užbaigia pritrenkiančiu argumentu: o vyrų dienos tai nėra! Taigi, artėjant kovo 8-ajai paprašėme išsakyti savo nuomonę psichoterapeutą Olegą Lapiną.
O.Lapinas

AR DOVANOTI GVAZDIKUS?

BANALUS ARGUMENTAS (trumpiausias)

“O mums – kad tik nedirbti ir kad būtų proga išgerti”.

PSICHOLOGINIS ARGUMENTAS (trumpas)

Kovo aštuntoji padėdavo berniukams įtvirtinti savo lytinę tapatybę (aš- vyras), leisdavo elgtis vyriškai (aš duodu kai ką moterims). Mergaitėms ši diena padėdavo įtvirtinti savo tapatybę (aš- moteris) ir leisdavo elgtis moteriškai ( aš priimu kai ką iš vyrų). Tai buvo savotiškas lyčiai būdingo elgesio ritualas, kuris pas mus visai išnykęs, o egzistuoja nebent archaiškuose kultūrose. Be tokių ritualų vyrai moteriškėja, moterys- vyriškėja.

VAIKIŠKAS ARGUMENTAS (ilgas)

Daugumai mano amžiaus žmonių viskas buvo palyginus paprasta.Dar mokyklos metais. Iš pradžių buvo vasario dvidešimt trečioji, kai mergaitės prisimindavo, kad berniukai – būsimi kariai ir dovanodavo jiems atvirukus. Po dviejų savaičių- kovo aštuntąją dieną- berniukai savo ruožtu prisimindavo, kad mergaitės - tai būsimos moterys ir dovanodavo joms gvazdikus. O po to namuose kartu su tėveliu dovanodavo savo mamoms ir močiutėms kvepalus ir gėles.

Ir mergaites, ir berniukai , ir tėvai tuomet jausdavosi gerai. Nes dovanoti dovanas kiekvienam normaliam žmogui yra malonu. Ir ne vienam normaliam berniukui ši šventė nebuvo politinė. Politinės buvo lapkričio septinta ir gegužės pirmoji. Nes tuomet gatvėmis nešdavo raudonas vėliavas, šūkius, vadų portretus. Gal kiek politizuota buvo gegužės devintoji - nes tuomet gatvėmis važiuodavo raudonžvaigždė karinė technika.

Vienu žodžiu, man politinės šventės - kai buvo daug raudonos spalvos ir reikėjo žygiuoti pro Konservatorijos pastatą. Ten stovėjo vadai paburkusiais veidais ir tingiai mojavo. Tėvelis, tiesą sakant, irgi dažnai būdavo šeimoje kažkoks aptingęs, ir motina skųsdavosi, kad jai trūksta gėlių ir romantikos. Kovo aštuntą tėvelis prisimindavo, kad jis vyras. Ir aš jausdavausi vos ne riteris. Dar kai nevaikščiodavau į pasimatymus. Kokiam berniukui nemalonu pasijusti vyru ?

Motinos diena, atsiradusi vietoj kovo aštuntos, siejasi tik su motinomis. O kaip gi bendraamžės? Kada dar jos gaus gėlių iš berniukų ? Kai eis į pasimatymus? Tai gi iki to dar reikia subręsti. O neišvaizdžioms mergaitėms iš vis gali nepasisekti - taip ir negaus iš berniukų gėlių.

POLITINIS ARGUMENTAS (ilgiausias)

Po tarybinės santvarkos žlugimo kartu su Lenino paminklais pas mus buvo panaikinta ir tarybinės armijos, ir moters diena. Kodėl buvo panaikinta tarybų armijos diena, klausimų nekyla. Būtų labai keista, jei liktų šventė tiems, kas visai neseniai spaudė prie sienų su automatais ir šarvuota technika minias vilniečių . Tačiau moters diena buvo panaikinta kitokiu pretekstu - nes šią šventę pasiūlė švęsti neva komunistai. Tačiau ar tikrai taip ?

Ši diena vadinasi taip : tarptautinė moterų solidarumo diena jų kovoje už ekonominę, socialinę ir politinę lygybę. Ar yra kas nors prieš šį šūkį? Prieš moterų lygybę? Man atrodo, niekas nėra prieš. O ypač negali būti prieš pp. Brazausko ir Andriukaičio šalininkai .

Kokia šios šventės istorija? O štai kokia. Nusprendė švęsti šią šventę 1910 metais 2- oji Tarptautinė socialisčių konferencija Kopenhagoje. Ten suvažiavo moterys, prijaučiančios visuomeninei lygybei - socialistės. Pasiūlė šią šventę viena jau tuomet pagyvenusi moteriškė – socialdemokratė Klara Cetkin. Idėja visiems patiko.

O socialdemokratų tarpe buvo įvairių pažiūrų moterų. Nors tuomet socialistinės lygybės idėjos nebuvo labai madingos, tačiau visi laukė permainų. Jūs tik prisiminkite tuos laikus: Meksikos revoliucija, lėktuvų skrydžiai, ekspedicija į Antarktidą, džiazas, Kandinskio paveikslai…

Taip pat pradėjo plisti ir atstumtųjų- Amerikos juodaodžių bei moterų lygybės idėjos. Jau 1905-10 metais moterys ima labai reikštis. Pirmoji moteris - Austrijos rašytoja von Suttner- gauna Nobelio premiją, italė Montesori atidaro savo vaikų darželį, anglų seselė Nightingale gauna ordiną, Amerikoje susiburia skautės - mergaitės, suomės ir australės išsikovoja rinkimų teisę, kovoja už teisę balsuoti ir taip vadinamos anglų “sufražistės”. Todėl Klaros Cetkin pasiūlymas buvo labai savalaikiškas. O kad tai buvo ne šiaip lygybė, o socialistinė lygybė - tai jau buvo detalės.

Vienu žodžiu, moterų solidarumo šventė prigijo. Pradėjo ją švęsti iš pradžių Europoje- 1911, o po to Rusijoje - 1913 metais. Taigi, viskas prigijo dar senoje taikioje Europoje, su carais ir kaizeriais, kuomet žmonės jau pažinojo socialistus, bet nelabai pažinojo komunistus. Socialdemokratais tuomet buvo ir kiti garsūs vokiečiai – keturiasdešimtmetė Lenkijos atstovė Roza Luksemburg ir jos bendraamžis Karlas Libchnetas. Jie tik žymiai vėliau, baigiantis Pasauliniam karui, “sukairėjo”, ir įkūrė “Spartako sąjungą” bei komunistų partiją. Ir pabandė sukelti maištą prieš kariaujančios Vokietijos vyriausybę , už ką ir buvo nužudyti 1919 metais. Tik Klarai Cetkin pasisekė - ji išgyveno iki Hitlerio atėjimo į valdžią.

Kuo komunistai skyrėsi nuo social-demokratų? Tuo, kad jie buvo už valstybinės nuosavybės monopoliją, diktatūrą ir totalitarizmą. O socialdemokratai - už “kapitalizmą su žmogišku veidu”, kai politikoje, ekonomikoje ir visuomenėje yra demokratija, lygybė ir laisvė. Komunistai - už jėgą, socialdemokratai - už laisvę.

Taigi, 1910 metais kovo aštuntos šventė atsirado socialdemokratų gretose. Tai- ne diktatūros, o lygybės šventė. Socialdemokratai buvo ir yra valdžioje daugelyje Europos valstybių, o turtingoje Vokietijoje jie buvo parlamente net šešiolika metų. Jei neklystu, Lietuvos seime socialdemokratinė koalicija išsikovojusi 51 vietą. Už ją balsavo daug žmonių, prijaučiančių šios koalicijos idėjoms. Logiška, kad šitie žmonės gali švaria sąžine švęsti moterų lygybės dieną.

Man asmeniškai jokios oficialios šventės nepatinka. Net jei oficialiai švenčiama laisvė. Aš mėgstu švęsti pagal nuotaiką - laisvai ir netikėtai.

O.Lapinas

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Myli nemyli

Sėkmingus santykius gali lemti ir tėvų teiginiai, girdėti vaikystėje

Kai sakoma, kad berniukai neverkia, o geros mergaitės nepyksta, tai suprantama kaip nurodymai neturėti negatyvių jausmų – dėl tokio tėvų elgesio vaikas neišmoksta susitvarkyti su emocijomis.

Skyrybų istorijos: ką iš tiesų tenka patirti ir kaip nepalūžti? (40)

Statistika sukelia šoką: 40-50 proc. pirmų ir 60 proc. antrų santuokų baigiasi skyrybomis, o tai reiškia, kad kas antra prie altoriaus su išrinktuoju žengianti moteris išsiskirs.

Savo mylimajai vaikinas pasipiršo labai originaliu būdu (7)

Daugelis vaikinų suka galvą, kaip kuo originaliau pasipiršti savo širdies damai. Vitalijus nusprendė tai padaryti ore.

Dingo seksualinė trauka? Štai priežastys, kodėl taip nutiko (100)

Tenka pripažinti, kad kartais nepadeda nei jauki žvakių skleidžiama šviesa, nei romantiškai nuteikti turinti muzika, paprasčiausiai fiziniam artumui nėra nuotaikos. Svarbu suvokti, kad tai nėra blogai: aiškėja, kad yra normalu neturėti nuolatinio seksualinio geismo.

Išsiskyrė ir vėl ištekėjo už buvusio vyro: 4 moterų istorijos (35)

Pasitaiko atvejų, kai po išsiskyrimo ir vėl suartėjama. Būna ir taip, kad metų metus trunkanka sugrįžimų vienas pas kitą ir po jų sekančių išsiskyrimų virtinė. Kur kas rečiau pasitaiko variantų, kai santuokai suteikiamas antras šansas jau po įvykusių skyrybų.