Užtvindyta maždaug trečdalis šalies teritorijos, nukentėjo arti milijono žmonių. Tokio masto potvynio nebuvo jau kelis dešimtmečius. Nutrūkus susisiekimui keltais ir lėktuvais šalies pietuose, ypač salose, įkalinta trečdalis milijono turistų. Vilniečiui Mariui Sabaliauskui pasisekė: jis neseniai sugrįžo namo iš Tailando nepermirkęs, tačiau sako išgyvenąs dėl tajų šalies, palikusios jam puikių prisiminimų. Anot Mariaus, humoras suteikia vilties, tad siūlome linksmas pastabas iš tailandietiško jo bloknoto.
Karalystė be elgetų
Iki 1939 m. Tailandas buvo žinomas kaip Siamas, o dabar garsėja Tajų žemės vardu. Ji milžiniška: šiaurės regionai smarkiai skiriasi nuo pietų. Valstybės santvarka – demokratinė konstitucinė monarchija, tačiau viską čia sprendžia karalius. Tailandas kelis šimtmečius nematė karo ir pats neplėšė kaimynų, nebuvo, kaip gretimi kraštai, kolonizuotas prancūzų, anglų ar okupuotas amerikiečių. Nuopelnai ir vėl priskiriami išmintingajam karaliui, kurio kredo – susitarsime gražiuoju.
Demografijos augimą monarchas sėkmingai pažabojo uždraudęs daugpatystę (palikęs tai karališkąja privilegija) ir įtikinęs tautą naudotis sargiais. Taip nušauti keli zuikiai: burnų šeimose sumažėjo iki dviejų trijų, bado šmėkla pasitraukė, pagerėjo ekonominė šalies padėtis. Dabar šalyje šešiasdešimt su puse milijono gyventojų.
Ubagų nebėra (duoti išmaldos čia draudžia įstatymai), tik apsimetėliai: net skurdžiausių lūšnynų gyventojai susišluoja ryžių saujelę (kilogramas populiariausių kainuoja 5 batus, apie puslitį). Pigiau nei tajai niekas nedirba ir negamina: už vieną dolerį pamaitinamas visas kaimelis. Visą dieną važinėdamas taksi išleisi 10 litų, o išsinuomoti prabangų japonišką džipą ir prisipilti pilną baką benzino net lietuviui ranka nesudrebės.
Jokių juokelių apie karalių!
Rizikuojate pakliūti į daboklę, jei nepagarbiai ar pernelyg garsiai atsiliepsite apie jo didenybę ir šeimą. Pagarbiai elkitės ir su vietiniais banknotais, mat ant jų – karališkosios šeimos atvaizdai. Buda ir karalius – labiausiai garbinami asmenys tajų krašte. Rama IX – gyvas taikos gerovės, išminties ir rūpesčio simbolis. Jam, kitaip Ramai Pumiponui Aduliadetui, priklauso karaliavimo pasaulio rekordas: 1946 m. būdamas 19-os jis įžengė į sostą. Jo didenybės portretų pilna visur, net viešnamiuose.
Prekybą moterimis, beje, jis griežtai uždraudė įstatymu, bet sekso turizmui tai tarsi negalioja. Viešnamiai čia vadinami klubais, be tokio klubo neapsieina nė vienas miestelis. Juose aplink stulpus vyniojasi ne tik „naktinės plaštakės“, bet ir „drugeliai“. Sekso darbuotojų šalyje yra apie trečdalis milijono, tad AIDS rykštė šalį plaka nepaisant karaliaus įgyvendinamų „Stop AIDS“ programų (sergamumas išaugo 14 proc.).
Tačiau tajų merginos nesijaučia parduodamomis lėlėmis, nes prostitucija neseniai pakeitė legalią poligamiją. Atvykėlės paauglės iš vargingų kaimelių šalies šiaurėje džiaugiasi gavusios darbą. Apskritai tajų moterys – arba dar mergaitės, arba jau senės: brandaus amžiaus atstovių tarsi nėra.
Šypsokitės – tajams esate gražūs!
Tuklūs blyškūs vakariečiai smulkiems liesiems tamsiems tajams atrodo milžinais, o balta oda čia dievinama. Tajų moteriai būti „gražia“ reiškia būti baltesne: balinamosios priemonės itin paklausios. O šypsena įveikia kultūros ir kalbos barjerą. Tajai šypsosi jums ne amerikietiškai, o nuoširdžiai, droviai, tačiau šiukštu nespauskite vietiniams rankos – čia tai nepriimtina, užtat lankstomasi negailint nugaros.
Tajams neįprasta liesti nepažįstamąjį, net artimi žmonės vienas kito viešai neliečia. Budistų vienuolio ryškiai geltonu apdaru nedera fotografuoti be jo sutikimo. Šalyje pilna įstabių grandiozinių Budos – sėdinčio, miegančio, smaragdinio – atvaizdų. Budizmas paaiškina romias tajų šypsenas, begalinį jų pakantumą ir dvasios ramybę. Jie džiaugiasi šia diena, savo karaliumi, savo šalimi ir godžiais rūškanais falango – svetimšaliais, paliekančiais čia nemažai pinigų.
Azijos Amsterdamo papročiai
Bankokas – ilgiausią pasaulyje senovišką pavadinimą turintis miestas. Dėl vietos stokos (21 žodis!) jį nutylėsime, tačiau mokyklose vaikams privalu iškalti visą. Dėl raudonųjų žibintų kvartalų ir namų ant vandens (jie pastatyti ant polių arba plūduriuojančių valčių) vadinamas Azijos Amsterdamu – upe į kitą sostinės galą pateksite greičiau nei automagistrale.
Akivaizdu, kad visi tajai priklauso vieningai Tvarkos ir švaros partijai – už šiukšlinimą Bankoko gatvėse gresia 2 000 batų bauda. Nepartinių – nesipraususių, susivėlusių, nešvarių, purvinais drabužiais – nemačiau, vaikučiai lauke turškiasi plastiko vonelėse. Tiesa, higienos supratimas čia savotiškas: šaligatviai šveičiami muilu, tačiau rankų plovimas prieš valgį laikomas tuščiu laiko ir vandens švaistymu. Todėl ant užkandžiaujančių europiečių stalų stovi vietinio viskio butelis skrandžio dezinfekcijai.
Kiek kainuoja būstas sostinėje? Nelygu koks jus tenkintų: lūšnelė ant polių ar apartamentai dangoraižyje. Vargingųjų gyvenimai kiaurai perregimi: dvi trys lentelės ir plėvelė. Būstų instaliacija europiečio siaubui išvedžiota lauke, virš praeivių galvų karo it lianos, o elektros laidais kibirkščiuodamos karstosi beždžionės.
Bankoko gatvėje pavalgysite skaniai kaip prabangiame restorane. Šit bobulytė stumia savo mobilų restoranėlį – įkaitusių anglių karutį su kepimo skarda ant viršaus: patiekalas ant jos iškepa nespėjus nė seilei nuvarvėti. Pageidaujate tradicinės sriubos? Išsivirkite patys: į puodą ant ugnies beriate visko po truputį iš dubenėlių.
Nesvarbu, kad nežinote, kaip tai vadinasi: sriuba nors pirštus laižyk (servetėlių čia negausite). Po kojomis šmirinėja benamiai šunys, gatvių sanitarai, o romios jų akys sako: „Visa tai – maja, net ir išėdos.“
