Kalba eina apie labai pavojingą ir mažai kam žinomą reiškinį – protrūkio srovę (angl. rip current). Jas galima aptikti visuose pasaulio kampeliuose: Meksikos įlankoje, Juodojoje jūroje, Balio saloje. Su šiuo reiškiniu gali nesusidoroti ne tik paprasti žmonės, bet ir aukščiausios klasės plaukikai, nes paprasčiausiai nežino, kaip tokioje situacijoje elgtis.
Viskas įvyksta netikėtai. Štai jūs plaukėte nuo kranto, paskui pasukote atgal, tačiau nieko nesigauna… Plaukiate iš visų jėgų, tačiau liekate toje pačioje vietoje ar netgi tolstate nuo kranto. Visi mėginimai nesėkmingi, jėgos baigiasi, jaučiate artėjančią paniką...
Iš pradžių svarbu suprasti protrūkio srovės veikimo principą. Tai tokio pobūdžio jūros ir vandenyno srovės, kurios nukreiptos statmenai į krantą ir susiformuoja atsitraukiant krantą pasiekusiam vandeniui į jūros pusę.
Pačiomis pavojingiausiomis laikomos protrūkio srovės sekliose jūrose su nuožulniu krantu, kurį įrėmina smėlio seklumos, salelės ar nerijos (pavyzdžiui, Azovo jūra). Šiose vietose vandens masėms atoslūgio metu trukdo smėlio sankaupos. Vandens slėgis į siaurą sąsiaurį, jungiantį jūrą su limanu, kelis kartus išauga. Dėl to susiformuoja greita srovė, kurioje vanduo juda 2,5–3 metrų per sekundę greičiu.
Tokie „koridoriai“ įvairiose vietose prie pat kranto susiformuoja vandens priplūdimo metu. Bangos atneša vandens masę, o paskui dideliu greičiu pasitraukia į jūrą ar vandenyną, suformuodamos atbulinį srautą.
Kaip nustatyti tokią srovę ir kaip į ją nepatekti? Atkreipkite dėmesį į tokius esminius požymius:
Krantui statmenas regimas burbuliuojančio vandens kanalas.
Pakrantės zonoje vanduo yra skirtingų atspalvių: pavyzdžiui, aplinkui viskas šviesiai mėlyna ar žalsva, o kažkokia vandens zona yra balkšva.
Putų, kažkokios jūrų augmenijos ir burbulų plotas nuolat juda nuo kranto į atvirą jūrą.
Ištisinėje atplūstančių bangų juostoje yra 5–10 metrų tarpas.
Jeigu matote kažką panašaus, jums tikrai pasisekė ir jokiu būdu į tokią vietą maudytis neikite. Tačiau neverta pamiršti, kad 80 procentų pavojingų spontaniškai susiformuojančių protrūkio srovių vizualiai nematomos.
Svarbiausia: kaip elgtis tada, kai patenki į tokią srovę?
1. Įveikite paniką! Susiimkite, nes žinantys kaip elgtis patekus į protrūkio bangą, išsigelbėja net 99 procentais visų atvejų.
2. Tausokite jėgas! Nereikia iš visų jėgų plaukti prieš srovę, taip eikvojant energijos atsargas. Reikia plaukti ne į krantą, o į šoną, lygiagrečiai kranto linijos. Jeigu protrūkio srovė siaura (iki penkių metrų), jūs labai greitai iš jos išplauksite.
3. Analizuokite! Jeigu iriatės pagal taisykles – į šoną, o išplaukti nesiseka, vadinasi, protrūkio srovė yra plati (nuo 20 metrų ir daugiau). Tuomet iškart liaukitės eikvoję jėgas ir panikuoti!
Taip pat svarbu žinoti štai ką:
1. Protrūkio srovė nenutemps jūsų į dugną.
Tai ne sūkurys. Dažniausiai protrūkio srovės trumpos ir dideliu greičiu neša tik viršutinį vandens sluoksnį, kuris tempia nuo kranto paviršiumi, tačiau ne į gylį!
2. Protrūkio srovė nėra labai plati.
Jos plotis neviršija 50 metrų. Dažniausiai jis siekia vos 10-20 metrų. Todėl palei krantą nuplaukę vos 20-30 metrų pastebėsite, kad iš protrūkio srovės išplaukėte.
3. Protrūkio srovės ilgis yra ribotas.
Srovė gana greitai nusilpsta – ji praranda savo jėgą ten, kur bangos pasiekia piką ir pradeda lūžti. Banglentininkų slengu tai vadinamas „line up'as“. Būtent čia ir renkasi banglentininkai, pasiruošę užkariauti atplaukiančias bangas. Dažniausiai tai yra ne toliau kaip šimtas metrų nuo kranto.
Pasidalinkite šia informacija su savo draugais ir pažįstamais. Tegul kaip įmanoma daugiau žmonių sužino apie protrūkio sroves. Galbūt ši informacija padės išgelbėti ne tik savo, bet ir kitų žmonių gyvybes.
