Viena iš mūsų kelionės per Europą stotelių buvo Austrijos miestas Insbrukas (Innsbruck). Po trijų slidinėjimo dienų Italijos kurorte Livinjo, Kalėdų rytą pajudėjome link Insbruko. Nuo Livinjo iki Insbruko ne taip jau toli – apie 185 km, kuriuos įveikėme per tris valandas.
Ino upės slėnyje, tarp Alpių įsikūręs Insbrukas yra Vakarų Austrijoje Tirolio žemės sostinė. Miestas yra šiek tiek daugiau kaip pusės kilometro aukštyje virš jūros lygio, o jį supa kalnai, siekiantys apie 2,5 km.
Insbruko senamiesčio įžymybės
Mes Insbruke apsistojome visai netoli centro, tad nei automobilio, nei viešojo transporto Insbruke neprireikė. Perėję tiltą per Ino upę, atsidūrėme senamiestyje. Netrukus priėjome žymiausią Insbruko simbolį – statinys, vadinamas „auksiniu stogu“ (Goldenes Dachl). Tai daugiau kaip prieš 500 metų užbaigtas balkonas, pastatytas imperatoriaus Maksimiliano I vestuvių proga. Imperatoriškoji pora iš šio balkono stebėdavo festivalius, turnyrus ir kitus renginius, kurie vyko miesto aikštėje.
Visai šalia „auksinio stogo“ yra dar vienas istorinis Insbruko pastatas Helblinghaus, atkreipiantis dėmesį puošniu baroko stiliaus fasadu. Šio pastato puošyboje panaudota turbūt viskas, kad buvo populiaru Baroko ir Rokoko epochomis – vaisiai, gėlės, lapai, girliandos, portretai ir šiaip visokie išraitymai. Ne tik šie du pastatai puošia Insbruko senamiestį. Turbūt kas antras namas Insbruke prašosi nufotografuojamas ir yra savotiškai įdomus.
Insbrukas kaip nedidelis miesto modelis mums pasirodė pakilus į miesto bokštą (Stadtturm). Įveikę 148 laiptelius siauruose koridoriuose, atsidūrėme apžvalgos balkone aplink 51 m aukščio bokštą. Nors pati apžvalgos platforma yra tik 31 m aukštyje, tačiau iš ten puikiai matyti visas senamiestis, aplinkiniai pastatai ir Insbruką supantys kalnai.
Iš viršaus Insbrukas atrodė kaip pavyzdinio miesto modelis su tvarkingais, įvairių spalvų nedideliais namukais, kurie, nusileidus ant žemės, nebeatrodė tokie maži. Ankštose senamiesčio gatvėse vaikščiojom užvertę galvas apžiūrinėdami įdomias pastatų detales ir dekoracijas.
Insbruko senamiestyje yra dvi labai įdomios gatvės: Pasakų alėja ir Milžinų alėja. Pasakų alėjoje (Märchengasse) į praeivius žvelgia žinomi pasakų personažai – ir jų skulpūros, prikabintos prie namų sienų, ir į juos persikūniję aktoriai, rengiantys teatro pasirodymus gatvėje.
Priešais Pasakų alėją esančią Milžinų alėją (Riesengasse), kaip jau išduoda pavadinimas, puošia (arba saugo) keturi milžinai. Šitos gatvės tikrai nepražiopsosite – kiekvienas atkreipia dėmesį į kokių 4 metrų aukščio milžinus, stovinčius gatvės pradžioje.
Vienas iš gražiausių vaizdų Insbruke yra einant nuo „auksinio stogo“ tiesiai link Marijos Teresės gatvės (Maria-Theresien-Strasse). Šios gatvės pabaigoje yra dar vienas Insbruko simbolis – Triumfo arka. O maždaug gatvės viduryje ant aukštos kolonos stovi Šv. Anos skulptūra (Annasäule), aplink kyšo bažnyčių bokštai ir, aišku, kalnai. Insbruke kur tik pasisuksi, ten pamatysi kalnus.
Žiemą ši plati gatvė atrodė tuštoka. Bet šiltuoju metų laiku abipus gatvės esantys barai ir restoranai į lauką išneša stalus, kėdes ir skėčius; tada lankytojai gali sėdėti ir grožėtis miesto ir kalnų vaizdais.
Kalėdos Insbruke – orkestras ir „Swarovski“ eglutė
Pasistiprinę lašiniais ir ne tik, išėjome į lauką ir susižavėjome tuo, ką matėme ir girdėjome. Pietavome restorane šalia miesto aikštės, kuri, prieš mums įeinant į restoraną, buvo apytuštė. O išėjus papuolėme į minią žmonių. Visi stovėjo aplink eglutę aikštėje ir klausėsi iš balkono su auksiniu stogu sklindančios muzikos.
Ten grojusiam orkestrui baigus pasirodymą, muzika pasigirdo iš kitos pusės – pro atvertus langus antrame ar trečiame namo aukšte grojo kitas orkestras. Dar buvo pasirodymas iš trečios aikštės pusės, tada vėl pradėjo groti „auksinio stogo“ orkestras. Norėjosi šypsotis ir apėmė jausmas, lyg būtum patekęs į kokią kalėdinę pasaką.
Aplink aikštę kioskuose pardavinėjo karštą vyną (glühwein), ir taip norėjosi ten likti ir klausytis tos muzikos, žiūrėti į eglutės šviesas ir toliau jaustis kaip pasakoje, bet reikėjo judėti toliau – laukė kitos miesto gatvės.
Išsukę iš aikštės, ėjome per sietynais puoštas gatves, apžiūrėjome Insbuko katedrą, uždegėme po žvakutę viduje. Kiekviena senamiesčio gatvė spindėjo ir švietė papuošimais, tik tolstant nuo pagrindinės aikštės darėsi vis tamsiau. Galiausiai pasukome link upės, kurią apšvietė aplink stovintys namai.
Šiek tiek paėję paupiu, priėjome eglutę, kuri dieną mums pasirodė niekuo neypatinga, bet vakare suspindo kaip deimantas. Kalėdiniame turgelyje įžiebta eglute buvo galima gėrėtis iš šono, bet dar geresnis vaizdas buvo iš apačios. Užvertus galvą ir žiūrint į viršų pro permatomą stogą galėjai matyti žibant 90 tūkst. „Swarovski“ kristalų, kuriais buvo dekoruota ši eglutė.
Naktinis Insbrukas – ramus
Naktinis gyvenimas Insbruke mums pasirodė šiek tiek nykus. Mieste buvo labai mažai žmonių, galbūt dėl to, kad ten buvome per Kalėdas. Kadangi buvo vieno kelionės draugo išleistuvės – jis turėjo kitą dieną išskristi namo iš Miuncheno oro uosto, norėjome rasti vieną kitą barą paskutiniam alaus bokalui ar karšto vyno puodeliui. Aplinkui tokių vietų nesimatė, bet paieškoję internete, vieną kitą radome.
Užtat visai netyčia aptikome smagią vietą senamiestyje karšto vyno puodeliui išgerti. Atrodo, kad tas skveras po stogu į barą virsta tik per Kalėdas, nes viskas, ką ten pardavė, buvo šildytas vynas arba punšas. Įdomi ir sistema, kaip gėrimus ten parduoda – mums, įpratusiems karštą vyną ragauti iš vienkartinių puodelių, tai buvo netikėta.
Pats vynas kainavo 1,5 €, o už puodelį reikėjo palikti 2 € užstatą. Vėliau, išgėręs vyną, gali atiduoti puodelį ir atsiimti pinigus, arba puodelį už 2 € pasilikti prisiminimui. Draugai iš Vokietijos sakė, kad ir pas juos viskas vyksta lygiai taip pat.
Tą vakarą dar buvome nusprendę pakilti į kalnus ir pamatyti naktinį miestą iš aukštai. Pakilti į kalnus galima lengvai – funikulieriumi, kuris kelia į tris stoteles – Hungerburg 860 m aukštyje, Seegrube 1905 m aukštyje ir Hafelekar 2256 m aukštyje. Informaciją apie šiuos funikulierius Insbruke galima rasti čia.
Slidinėjimas Insbruke
Nors patys šios kelionės metu Insbruke neslidinėjome, bet atrodo, kad vykti į Insbruką slidinėjimo kelionei gana patogu. Aplink Insbruką yra net 5 oro uostai – arčiausiai yra Insbruko oro uostas, bet taip pat patogiai per porą valandų Insbruką galima pasiekti iš Miuncheno, Zalsburgo, Venecijos ir Veronos oro uostų.
Aplink Insbruką yra 8 slidinėjimo kurortai: Axamer Lizum, Igls, Kuhtai, Stubai Glacier, Mutters, Seefeld, Fulpmes-Schlick ir Innsbruck Nordkette. Pasirinkimas didelis, tad galima rinktis pagal pomėgius, galimybes ir pasiruošimo lygį: gal norite slidinėti olimpinėse trasose arba ant ledyno? Slidžių ir snieglenčių ekspertai gali išbandyti vieną stačiausių trasų Europoje – visai šalia Insbruko esančią Hafelekarrinne trasą, kurios nuolydis yra net 70 proc. (ši trasa yra Innsbruck Nordkette slidinėjimo zonoje).
Jei į Insbruką vykstate slidinėti, rekomenduojame bent vieną dieną skirti miesto apžvalgai – šis miestas nustebina ir daug mačiusius.
