Kartais, o gal ir dažnai, mums pradeda atrodyti, kad gyvenimas sustingo ir nieko naujo jame nevyksta. Taigi, stagnacija, tai yra būsena, kai atrodo, kad niekas nevyksta – pati didžiausia iliuzija. Tai tam tikra saviapgaulės forma.
Laikas eina visada, nepriklausomai nuo to, ar žvaliai žingsniuojate miško taku, ar tingiai gulite ant sofutės, gailėdami savo gyvenimo, kuriame niekas nevyksta. Laikas nedaro pertraukų. Ir procesai niekada nesustoja. Jūs arba žingsniuojate aukštyn, arba žemyn. Arba augate, arba degraduojate. Kitų variantų tiesiog nėra. Yra tik pasirinkimas, kuria kryptimi judėti.
Vienas iš labiausiai paplitusių reiškinių mūsų gyvenime – suaugę vaikai, o tiksliau – vaikiški suaugėliai. Kai žaismingu spontaniškumu net nekvepia, tačiau akivaizdus atsakomybės už savo gyvenimą trūkumas (dėl visko kaltos aplinkybės), kaprizai (visi man kažką privalo), meilės reikalavimai (jeigu jis manęs nemyli, tada ir aš jo nemylėsiu) ir pagrindinis požymis to, kad išaugo tik žmogaus kūnas, bet ne sąmonė – nesibaigiantis, skausmingas ir griaunantis savęs gailėjimas, turintis priežasčių ir neturintis. Dar kartą: turintis ar neturintis priežasčių... nes iš tikrųjų suaugusiam žmogui net reali priežastis dar nėra priežastis gailėti savęs.
Gera žinia ta, kad gebėjimas pamatyti savyje (bet ne kituose!) šį skausmingą vaikiškumą – pirmas suaugusio sąmoningumo spindulys. Be to traukinys nepajudės, o augimo procesas – tai savarankiškas darbas, pirmiausia suvokiant, kad jis dar net neprasidėjo (nežiūrint į solidų amžių, lentynas perskaitytų knygų ar dešimtis aplankytų seminarų).
Jeigu atkeliavote iki to savo gyvenimo skyriaus, kai apėmęs pojūtis, kad laikas kažką keisti: daryti tai, kas patinka, su tais, su kuriais norite, ir svarbiausia – būti laimingu, tad prie sąmoningų pokyčių starto linijos yra prasmė užduoti sau tris klausimus: KUR? KAS? ir KAM?
Taigi, pirmasis klausimas: KUR?
Nuo jo ir vertėtų pradėti.
Kur jūs dabar esate? Kas jūs esate šią akimirką ir koks jūsų praeities bagažo turinys?
Reikėtų pažvelgti į pagrindines gyvenimo sferas: kūnas (fizinė forma, savijauta, sveikata), siela (santykiai su savimi ir pasauliu), veikla (darbas, pinigai), santykiai (meilė, šeima ir bendravimo ratas).
Atsakydami į šį klausimą, mes tarsi nustatome savo padėtį gyvenimo koordinačių sistemoje. Bet bėda ta, kad labai mažai žmonių geba įvertinti save daugiau mažiau objektyviai, be iliuzijų ir saviapgaulės. O pajudėti iš neegzistuojančio taško – neįmanoma. Todėl tam, kad pakliūtumėte ten, kur norite būti, labai svarbu aiškiai suprasti, kur esate dabar.
• Kur jūs esate finansinės laisvės atžvilgiu?
• Kokie jūsų santykiai su kitais žmonėmis?
• Kokia jūsų fizinė būsena?
• Kaip klostosi reikalai vidinėje santarvėje su savimi ir pasauliu?
• Ir taip toliau...Nebijokite skaudžių atsakymų, nulių ar minusų. Tik nedrįskite savęs gailėti! Pagaliau pažvelkite tiesai į akis.
Ieškodami atsakymų, galite bijoti vienintelio dalyko – melo sau, nes tai, kaip jūs atsakysite, nulems tolimesnį judėjimą. Šie klausimai – ne apie jūsų tikslus. Kol kas nesukite dėl jų galvos. Dabar svarbiausia labai aiškiai nusipiešti dabarties paveikslą. Čia ir dabar. Be jokių diagnozių ir nuosprendžių, tik faktai.
Kiek uždirbate, kiek turite laisvo laiko ir kam jį skiriate, kokie santykiai su sutuoktiniu, vaikais, draugais, kiek jaučiatės realizavę savo potencialą, kaip atrodote, kaip jaučiatės, kiek turite energijos ? Tam, kad būtų aiškiau, galite visa tai įvertinti balais.
Kokias problemas turite būtent dabar? Kiek laiko negalite jų išspręsti? Kiek konkrečiai laiko atidedat N problemos sprendimą?
Rašykite kuo detaliau. Jūs turite pamatyti, kas jūsų gyvenime „pakibę“ jau ne vienerius metus. Išnagrinėkite situacijas, kurios vis kartojasi. Kokie pagrindiniai “grėbliai”, ant kurių nuolat užlipate?
Kas jūs esate čia ir dabar? Kokie neišspręsti klausimas neramina jus būtent dabar? Su kokiais sunkumais susiduriate? O kokie džiaugsmai jūsų gyvenime? Ar jaučiate taiką su savimi? Kaip dažnai sau priekaištaujate? Kaip dažnai jaučiate nepasitenkinimą savimi? Kada paskutinį kartą uždavėte sau nepatogų klausimą?
Ar kiekvieną dieną jaučiate džiaugsmą? Ar jaučiatės laimingi? Ką jums reiškia – būti laimingu žmogum? Kaip, jūsų manymu, galima atrasti laimę ir kur jos šaltinis?
Visi šie atsakymai – tai jūsų žemėlapis, kurį verta kuo nuoširdžiau nusipiešti. Juk šio etapo tikslas – išsiaiškinti, kas realiai vyksta jūsų gyvenime: mintys, veiksmai, aplinka, problemos, užduotys, pasiekimai, džiaugsmai, nesėkmės ir liūdni momentai.
Peržiūrėkite ir savo savybių sąrašą. Kokios jos būtent dabar? Jeigu norite, galite paprašyti artimųjų ar draugų pagalbos. Tegu jie įvardina 3 jūsų stipriąsias savybes ir 3 silpnąsias. Gali paaiškėti įdomių dalykų, kurių jūs patys nenorite matyti. Tik čia svarbu priimti tai, ką sako kiti ir nepulti įsižeisti.
Žinoma, visai atvirai gal ir nepavyks, bet pamėginti tikrai verta. Dar vienas svarbus momentas: nors ir prašote kitų, kad įvardintų jūsų silpnybes ir stiprybes, patiems šio skirstymo ir vertinimo vertėtų atsisakyti. Tai – tik koordinatės ir kelio ženklai.
Suaugti taip pat reiškia liautis klijuoti etiketes „gerai“-„blogai“ žmonėms, įvykiams ir sau. Tai – galimybė blaiviai pažvelgti į gyvenimą: be šniurkščiojimų, rožinių akinių ar padidinamojo stiklo. Juk išpūsti savo „silpnybes“ – lygiai toks pat infantilumo požymis, kaip ir jų nepastebėti.
Šį darbą geriau atlikti raštu, nes mes mokame save apgauti. Svarstome, galvojame, sukame ratu mintis ir po kurio laiko pradeda atrodyti, kad tai įvyko. Rašymas padeda pamatyti tikresnį vaizdą, nes... dažnai ir sau primenu šią frazę: TAI, KĄ MES GALVOJAME APIE TAI, KĄ DAROME, IR TAI, KĄ MES DAROME IŠ TIKRŲJŲ – TAI DU SKIRTINGI DALYKAI...
Sėkmės! O apie kitus du klausimus – KAS? ir KAM? - vėlesniuose straipsniuose.
