Tuomet pykčio protrūkis arba, atvirkščiai, kaltas burbėjimas sau po nosimi gali atsigręžti prieš jus – nubraukta premija arba net priverstiniu darbo vietos pakeitimu, jau nekalbant apie tai, kad prarasite pasitikėjimą ir šiek tiek savo nervinių ląstelių.
"Darbe, kilus konfliktui su vadovu, taip pat laukiant konflikto (kas dar nemaloniau) pasistenkite mintimis sumažinti vadovo figūrą iki mikroskopinio dydžio. Darykite tai tol, kol galvodami apie jį jausitės visiškai ramūs ir abejingi, ir baimė praeis. Juk jei tirta kinkos, ar sugebėsite kalbėti apie darbus pasitikėdami savimi?" - pataria psichologas Sergejus Kliučnikovas.
Jausdamas jūsų pasimetimą ir baimę, viršininkas, ar juo labiau viršininkė, gali dar labiau jus užsipulti. Net jei paskui pasirodys, kad viskas ne taip blogai, kaip atrodė, o jūs visai niekuo dėti, įrodyti tai bus praktiškai neįmanoma. Praleisto momento sugrąžinti negalima, ir, kaip sakoma, po muštynių kumščiais nemosikuojama.
Esant eilinėms priekabėms iš vadovo pusės pasistenkite jam paprieštarauti – mandagiai, bet ryžtingai. Jei jis pajus, kad jūs viduje priešinatės, tuomet veikiausiai nustos nuodyti jums gyvenimą – priešininkai, davę atkirtį, tokių žmonių paprastai nedomina.
Anot psichologo, pats veiksmingiausias metodas kilus konfliktui – fizinis atsitolinimas. Skandalo metu žmonės neretai būna įprastose darbo vietose, ir tai sustiprina abipusę agresiją. Jiems sunku pasitraukti iš savo vietos ne tik perkeltine, psichologine prasme, bet ir tiesiogine.
Jei norite efektyviau atremti puolimą, pasistenkite (jei tik tai įmanoma) pereiti į kitą vietą. Galite taip pat pakeisti taktiką ir pradėti judėti po kambarį, tai priartėdami prie „agresoriaus“, tai nutoldami nuo jo. Tai demonstruoja šiokį tokį abejingumą jam ir sumažina psichologinį smūgį.
Bet kokiam agresoriui visuomet norisi užpulti silpnesnį, ir jis tai daro su malonumu. Pademonstruokite savo nepažeidžiamumą.
Dar vienas būdas psichologiškai apsisaugoti – mintimis apsupkite taliją tvirtu diržu. Liaudies išmintyje ir senovinėse magijos sistemose manoma, kad diržas – tai gyvenimiškos jėgos šaltinis, apsaugantis nuo ligų ir nužiūrėjimo.
Elkitės pasitikėdami savimi. Išbandykite tokį būdą. Pamatę besiartinantį prie jūsų agresyviai nusiteikusį subjektą (pavyzdžiui, banaliausius gatvės chuliganus), mintimis įsivaizduokite esą gigantai, virš kurių galvos plieskia žaibai. Eikite drąsiu, tvirtu žingsniu, tačiau venkite net ir mažiausios užuominos į piktus veiksmus ar mintis. Viduje turite likti ramūs ir geranoriški, net ir potencialiam priešui.
Anot psichologo, yra ir kitų gan paprastų psichologinės apsaugos metodų. Pavyzdžiui, mintimis pabandykite apjuosti agresorių lanku, lyg patalpindami jį į uždarą sferą. Praktika rodo, kad tokiais atvejais agresija greitai baigiasi.
Po nemalonaus pokalbio suteikite sau fizinę iškrovą, tarkime, padirbėkite gryname ore, pakilnokite svarmenis. Kuo didesnis bus fizinis krūvis, tuo greičiau nusiraminsite.
Be to, puikia apsauga nuo agresijos ir galimų konfliktų gali tapti jūsų darbas. Užsiimkite darbu, susitelkite ties kokiu nors svarbiu tikslu ir tuomet kils mažiau nervų.
Atsiminkite, kad kolegos ir vadovai turi savų interesų, toli gražu nebūtinai sutampančių su jūsiškiais. Daugelis išoriškai su jumis elgiasi gražiai, bet tai gali pasikeisti, vos tik išsiskirs interesai. Jei nenorite nukentėti, nebūkite pernelyg atviri su kolegomis ir vadovu. Įsivaizduokite, kokį įspūdį sukeliate kitiems žmonėms. Pamėginkite atsidurti jų vietoje, kad pamatytumėte savo trūkumus svetimomis akimis. Ir prisiminkite – gerus santykius reikia užsitarnauti, o juos sugadinti galima vos per porą minučių.
