Žmonės išsirikiavo į eilutę. Tačiau, Kūrėjo nuostabai, visų jų norai buvo vienodi.
Dauguma žmonių norėjo materialios gerovės: naujausio modelio mašinos ar telefono, madingų daiktų ir drabužių, didelių namų.. Ir išorinės sėkmės: prestižinio darbo, atostogų madingame kurorte, turtingų sutuoktinių..
Kūrėjas išpildė visus jų norus. Žmonės pasijuto laimingi!
Tačiau praėjo labai nedaug laiko, ir žmonės vėl pasijuto nelaimingi, nors turėjo viską, ko prašė. Bet dar kartą kreiptis į Kūrėją jie nedrįso.
Kūrėjui buvo sunku matyti žmonių kančią, todėl paklausė jų:
- Kodėl jūs nesikreipiate į mane pagalbos?
- Bet juk tu jau įvykdei visus mūsų norus..
- Įvykdžiau? Tai kodėl jūs tokie nelaimingi? Ar tai tikrai buvo jūsų norai? Jūsų tikrieji norai?..
Žmonės nutilo, susimąstė. O Kūrėjas pasiūlė:
- Dabar aš įvykdysiu kiekvieno žmogaus norą. Bet – tikrą norą.
Jis paklausė arčiausiai stovinčio žmogaus:
- Ko tu iš tikrųjų nori?
Žmogus ilgai galvojo, bet nieko negalėjo atsakyti. Kiti susižvalgė nustebę – toks paprastas klausimas juos sutrikdė ir privertė ilgam susimąstyti.. Juk dažniausiai jie net nepagalvoja, iš kur tie norai: savo jie ar primesti iš išorės.
Gal todėl ir džiaugsmas buvo toks trumpalaikis, jei norai svetimi? Ne vienas staiga suprato, kad dažniausiai nori to, ko nori kiti. Ir retas susimąstydavo, ar jam tikrai to reikia.
Taip buvo užslopinamos svajonės, saviraiška, kūrybingumas.. Ir įgyvendinami išoriniai šablonai, kuriems baugu neatitikti, nes “kaip visi” – tiesiog saugiau.
Bet jei norai svetimi, tuomet ir gyvenimas – tarsi ne savas? Šablonai, stereotipai, mados, kurie iš žmonių padaro beveidę minią, o ne kūrybingą, laimingą bendruomenę..
Niekas negalėjo Kūrėjui atsakyti.
Kiekvienas stengėsi prisiminti seniai pamirštas svajones, pajusti širdį šildančius, vienijančius žmones jausmus ir suprasti – ko gi iš tiesų nori?
Koks nepaprastas atsakymas į paprastą klausimą..
O jūs? Ar žinote savo tikruosius norus? Ko norite būtent jūs :) ?