Tačiau pastaruoju metu mane „užpuolė“ nerimas, kuris gadina mano gyvenimo kokybę.
Mano tėtis serga šizofrenija. Aš nerimauju dėl paveldėjimo. Anksčiau apie tai per daug nesusimąstydavau, bet prieš metus, kai susituokiau su vyru ir pradėjome planuoti šeimos pagausėjimą (o šiuo metu aš jau laukiuosi) labai dažnai pradėjau apie tai galvoti, nerimauti, uždavinėti sau klausimą: kas jei staiga prarasiu sveiką nuovoką, pradėsiu elgtis neadekvačiai ir to nesuprasiu – juk manęs laukia tokia atsakomybė…
Bandau rasti priežastis, kodėl taip nutiko mano tėčiui. Jis nuo pat jaunystės vartojo alkoholį, kelis kartus kodavosi, yra patekęs į baisią automobilio avariją. Gal tai galėjo paskatinti šios ligos atsiradimą? Kažkur esu skaičiusi, kad dažniausiai psichinės ligos yra per gyvenimą įgyjamos, o ne įgimtos.
Guodžiuosi šia mintimi ir stengiuosi per daug nestresuoti, nepervargti, nevartoju alkoholio, pakankamai sveikai maitinuosi. Ar yra kažkokios „profilaktinės“ priemonės, kaip man to išvengti?
Ačiū už atsakymus.
Daina (vardas pakeistas)
Komentuoja psichologė Tautvilė Gabnytė:
Sveiki, Daina, Pirmiausia, noriu pasidžiaugti kartu su jumis ir jus pasveikinti su artėjančiu šeimos pagausėjimu. Kiekvieni pokyčiai gyvenime reikalauja tam tikro pasiruošimo, ir ne tik fizinio, tačiau kartu ir dvasinio, kuomet imame kelti sau įvairius klausimus, ieškoti atsakymų, planuojame ir kuriame.
Skaitydama jūsų laišką supratau, kad jūsų nerimas yra visiškai natūralus. Pirmiausia, jūs tapsite mama, būsite atsakinga ne tik už save, tačiau kartu ir už vaiką, kuris su jūsų pagalba augs ir mokysis. Natūralu, kad norisi jau dabar, dar prieš jam gimstant, viską suplanuoti ir suorganizuoti taip, kad visuomet būtumėte šalia, kad galėtumėte padėti. Kartu, jūs turite šeimos narį – tėtį, kuris serga psichikos liga. Todėl visai natūralu kelti sau klausimą „o kaip aš?“, ieškoti priežasčių bei bandyti save apsaugoti.
Kalbant apie šizofreniją, svarbu suprasti, kad net mokslininkai ieško vienos konkrečios šio sutrikimo priežasties ir negali jos rasti. Manau, kad čia bendrai turėtume kalbėti apie psichikos sveikatą, bei tai, kas nulemia, kad ji „sušlubuoja“. Reikia pastebėti, kad psichikos ligomis dažniausiai suserga tie žmonės, kurie nuolatos patiria didžiulį stresą, turi fizinę negalią, susiduria su skurdu, nedarbu, piktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis, neturi saugios, palaikančios aplinkos. Tiesa, paveldimumas psichikos sutrikimų radumuisi taip pat yra reikšmingas. Tačiau vienos konkrečios priežasties rasti neįmanoma, deja.
Labai svarbu suprasti, kad kiekvienas mes esame unikalus ir kiekvieno mūsų istorija skirtinga. Skaitydama jūsų laišką taip pat matau dvi istorijas: viena, apie vyrą, kuris daugybę metų piktnaudžiavo alkoholiu ir šią savo priklausomybę kelis kartus nesėkmingai bandė įveikti, išgyveno skaudų, traumuojantį gyvenimo įvykį, kuris, tikėtina, sukėlė didžiulį stresą bei turėjo neigiamų padarinių. Kita istorija – apie moterį, kuri gyvena sveikai, neturi žalingų įpročių, stengiasi valdyti kylančius stresus, turi patinkantį darbą, kuriame yra sėkminga ir, svarbiausia, turi gausų ratą artimų žmonių, kurie ją myli ir palaiko. Dvi skirtingos istorijos, tiesa?
Reikia pripažinti ir priimti žinią, kad nuo psichikos sutrikimų nei vienas žmogus nėra apsaugotas. Jomis serga įvairaus amžiaus, rasės, etninės grupės, socialinės klasės vyrai ir moterys. Tačiau, mes visi galime stengtis palaikyti savo psichikos sveikatą, prisidėti prie jos atsparumo didinimo įvairiais būdais: neslopinti kylančių jausmų, o jais dalintis su artimaisiais, bendrauti, tarp įvairių darbų ir užsiėmimų nepamiršti pailsėti, skirti laiko poilsiui gryname ore, saikingai vartoti alkoholį, laikytis miego bei dienos režimo bei, turbūt svarbiausia, nebijoti kreiptis pagalbos kai jos reikia. Iš jūsų laiško suprantu, kad sugebate pasirūpinti savo psichikos sveikata turbūt apie tai net nesusimąstydama, todėl linkiu tai tęsti ir toliau mylėti bei būti mylima. Sėkmės!
Psichologė Tautvilė Gabnytė