„Štai sutaupysiu pinigų namui (suteiksiu išsilavinimą vaikams, gausiu mokslinį laipsnį ir t.t.), tada ir pailsėsiu“ - taip galvoja dauguma. O iš tikrųjų išmokti ilsėtis ne taip ir paprasta.
Biheviorizmui prijaučiantys psichologai, kurie laikosi nuostatos, kad žmogaus elgesys priklauso nuo išorinės aplinkos, mano, jog šiuolaikinis žmogus jau niekada negalės iš tikrųjų atsipalaiduoti.
Anot jų, mes anksčiau gyvenome laikydamiesi gamtos dėsnių ir klausydami jos sufleravimo kasdieninėje veikloje, taip pat ir kada dirbti, o kada daryti pertrauką. Šių periodų eiliškumas ilgai buvo toks pats savaime suprantamas dalykas, kaip metų laikų kaita. Kai žmogaus ryšys su jį supančia aplinka sumenko, dingo ir vidinis ritmas.
Žinoma, mes pasiimame atostogas, tik nauda iš jų menka. Nes jos nesuderintos su gamta. Sugrąžinti tai, kas buvo anksčiau, neįmanoma, nes privalome patenkinti nuolat kintančio pasaulio diktuojamas sąlygas, o tam būtina daug dirbti.
Daugiau nei darbas
Atlikus apklausą paaiškėjo, kad net 49 procentų dirbančiųjų dirbtų ir tuo atveju, jeigu nebūtų finansinės būtinybės. Tokios meilės darbui priežastys slypi ne vien tame, kad žmonėms vis dažniau pavyksta rasti širdžiai artimą profesiją. Darbas žmogui yra vertybė psichologiniu ir socialiniu požiūriu. Jeigu apie žmogų pasiteirausite „Kas jis?“, dažniausiai išgirsite jo profesiją, pareigas ar laipsnį. Jeigu žmogus nedirba, galite išgirsti ir tokį atsakymą - „Niekas“.
Darbas mūsų sąmonėje siejamas su pačiais geriausiais žmogaus gebėjimais ir savybėmis. Jeigu kažkas triūsia negailėdamas savęs, tai kelia aplinkinių pagarbą. Frazė: esu laimingas galėdamas realizuoti save darbe - kelia pasididžiavimą ir pagarbą. O jei kažkas pasidžiaugtų galimybe nedirbti, o tiesiog gyventi, tai neabejotinai sukeltų užuojautą ir suglumimą. Juk pasaulyje, kuris siūlo tiek galimybių, nevalia tiesiog gyventi. Būtina gyventi visavertį gyvenimą. Vadinasi, dirbti.
Ilsėtis – nereiškia atsipalaiduoti?
Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje britų mokslininkai sumanė įdomų metodą, kaip išmatuoti gyvenimo tempą – jie tiesiog fiksavo pėsčiųjų judėjimo greitį didelių miestų gatvėse. Vos po dešimtmečio, prasidėjus šiam amžiui, šis greitis išaugo 10 procentų.
Negana to, žmonės ėmė greičiau vaikščioti ne tik darbo, bet ir poilsio dienomis. Kitaip tariant, padidėjo ir mūsų poilsio tempas. Šių laikų poilsio devizas skamba maždaug taip - aktyvumas, naujovės, įspūdžiai!
Psichologai pastebi, kad vis daugiau žmonių planuodami atostogas jaučia nerimą. Nes stengiasi tomis dienomis nuveikti maksimaliai daug. „Būtina kaip reikiant pailsėti“ - nusprendžiame mes ir planuojame renginius ir išvykas nuo pirmos iki paskutinės atostogų dienos. Kol galiausia mūsų atostogos vis labiau ima panašėti į darbą. Išvažiuojame už tūkstančių kilometrų, kad „nuo visko atsiribotume“ ir pasiimame su savimi visas įmanomas ryšio priemones.
Atsisakyti mobilaus telefono ar elektroninio pašto tikrinimo – pernelyg sunku. Vieniems iš tiesų kelia nerimą situacija darbe. Kiti paprasčiausiai negali apsieiti be naujienų ir draugų pranešimų. O trečius kankina priklausomybė nuo interneto.
Statistika rodo, kad vidutinis turistas internete per dieną praleidžia pusvalandį – tai labai daug, nes čia skaičiuojami ir maži vaikai, ir pagyvenę žmonės, kurie internetu praktiškai nesinaudoja.
