„Organizacijos mikroklimato tyrimo reprezentatyvumas priklauso nuo darbuotojų, atsakiusių į klausimus dalies. Yra atvejų, kad tyrime sudalyvauja apie 90 proc. darbuotojų, tačiau tai labai retas atvejis. Mikroklimato tyrimas rodo esamos situacijos tendencijas, jei tyrime savo nuomonę išreiškė bent 60 proc. dirbančiųjų“, - teigia verslo konsultacijų ir mokymų bendrovės „Grand Partners“ vyriausioji konsultantė Lina Preikšienė.
Paprastai darbuotojams kyla baimės dėl anonimiškumo ir dėl to atsiranda pavojus, kad jie nedalyvaus tyrime arba į klausimus atsakys nesąžiningai, kas iš esmės sugadintų viso tyrimo rezultatus. L. Preikšienės teigimu, reikėtų dėti visas pastangas, kad darbuotojai, pildydami klausimyną, jaustųsi saugiai. Pavyzdžiui, tokie tyrimai neturėtų reikalauti pateikti asmeninių duomenų, o apie jų anonimiškumą žinią skleisti turėtų ne tik personalo vadovai ir konsultantai, bet ir organizacijos vadovybė.
Tiesa, gelbėti kovoje su nepagrįstomis darbuotojų baimėmis turėtų padėti tai, kad darbuotojai matytų, jog jų nuomonės yra paisoma. Tai yra, po mikroklimato tyrimo būtų atliekami realūs veiksmai, būtų sprendžiamos paaiškėjusios problemos. Labai gerai, jei mikroklimato tyrimas kartojamas kasmet. Tuomet, jei darbuotojai mato, kad jų nuomonė buvo panaudota kilniems tikslams – gerinti mikroklimatą – ateinančiais metais klausimyną pildyti imasi žymiai aktyviau. Žinoma, kartoti tyrimą reikia ir dėl to, kad besikeičiančioje aplinkoje problemos taip pat keičiasi.
„Situacija organizacijoje nuolat kinta ir staigiai gali iškilti problemų, kurių anksčiau nebuvo. Pavyzdžiui, vienoje organizacijoje vienais metais atsakinėdami į mikroklimato tyrimo klausimus, darbuotojai labiausiai skundėsi, kad darbo krūvis yra per didelis. Kitais metais dėl Rusijos embargo krūvis krito savaime. Tuomet darbuotojai dideliu darbo krūviu nebesiskundė, tačiau dėl atsiradusio laisvo laiko iškilo kita problema – gandai, apkalbos, kurie pradėjo trukdyti jausenai kolektyve“, - pastebi konsultantė.
Kartais mikroklimato tyrimo metu paaiškėja ir keistų, daugeliui organizacijų netipinių dalykų.
„Dažniausiai bendrovės mikroklimatą prasčiau vertina darbuotojai nei vadovai. Tačiau vienoje įmonėje paaiškėjo, kad blogiausiai darbe jautėsi vadovai. Pradėjus nagrinėti to priežastis, tyrimo metu paaiškėjo, kad įmonė neturi aiškių tikslų, strategijos ir vadovai tiesiog nežino, kur eina bendrovė. Tuomet buvo daug dirbama su strategijos išsigryninimu ir jos komunikavimu visų lygių vadovams bei darbuotojams“, - pastebi konsultantė.
Priežasčių, kodėl daromi mikroklimato tyrimai, būna įvairių: kartais esamą organizacijos vaizdą nori pamatyti patys aukščiausi vadovai, o kartais nori jį parodyti bendrovės akcininkams ar profesinėms sąjungoms. Kai tyrimas kartojamas kasmet, galima palyginti rezultatus ir pasitikrinti, kiek veiksmingos pritaikytos priemonės mikroklimato gerinimui.
„Jei tyrimas daromas kiekvienais metais, reikėtų atkreipti dėmesį, kad kiekvieno individo, o tuo pačiu ir organizacijos, mikroklimatas labai priklauso nuo metų laiko. Pavyzdžiui, vasarą, kai didelė dalis darbuotojų atostogauja ir ruošiasi atostogoms ar šventiniu laikotarpiu, likus savaitei iki Kalėdų, darbuotojų nuotaikos būna geresnės. Todėl tyrimą reikėtų atlikti kiekvienais metais tuo pačiu metų laiku“, - sako L. Preikšienė.
