Po liūdnos sūnaus diagnozės jauna moteris nenuleido rankų ir suprato – tai nėra sunkumas, tai – stiprybė ir privalumas: „kiekvienas išbandymas yra iššūkis ir žmonės neturi palūžti – reikia įrodyti likimui, kad bet kokiu atveju nežadama pasiduoti“.
– Kaip gimė idėja kurti papuošalus?
– Jau nuo mažumės mėgau nerti, siūti, lipdyti iš molio įvairias skulptūrėles – meninė kūryba man nebuvo svetimas užsiėmimas. Tiesą pasakius visa mano šeima „prijaučianti“ menui. Pati idėja gimė tada, kai jau pabodo nerti ar vyti.
Norėjosi naujovių ir pabandyti tai, ko dar nesu bandžiusi, todėl prieš beveik šešis metus aš pradėjau kurti juvelyrinius dirbinius. Juos dažnai gyrė mano šeima ir draugai, o vėliau buvo pasiūlyta pabandyti prekiauti savo darbais anglų mugėse. Pabandžiau ir sulaukiau netikėto pasisekimo. Tai, kaip ir bet koks kitas pomėgis, tapo hobiu, o vėliau ir vienu iš pajamų šaltinių.
– Kur semiesi idėjų, kas įkvepia kurti?
– Įkvėpimo kartais reikia laukti savaičių savaites, nes tiesiog būna, kad negaliu prisiliesti prie savo įrankių, o pačios idėjos dažniausiai aplanko visai netikėtai – miegant ar paprasčiausiai einant gatve. Būna taip, kad einu ir pamatau gėlių sodelį ir mano akys sustoja ties tam tikromis spalvomis: „hm, manau išeitų neblogas kontrastas“.
Taip pat esu labai dėkinga savo vyrui. Jis yra asmuo, kuris man padėjo sunkiausiais momentais. Paulius man davė patarimus ir guodė, kai būdavo išties sunku ir neleido nuleisti rankų. Na ir be abejo, didžiausias įkvėpimas yra mano vaikai. Prieš tris metus mano vyresniajam sūnui gydytojai diagnozavo autizmą.
Nors, be abejonės, tai mane, kaip ir bet kurią kitą motiną, išgąsdino, aš tik vėliau supratau, kad mums tai yra likimo siųstas iššūkis. Nuo to laiko aš užsivedžiau dar labiau – aš noriu kurti ir taip papildomai padėti savo sūnui.
– Kuo ypatingi tavo kūriniai, iš ko jie susideda?
– Mano kūriniai yra autentiški, nes tai yra tikras rankų darbo papuošalas, kuris susideda daugiausiai iš idėjos, pastangų bei meilės… Be abejo, juose netrūksta ir polimerinio molio, dervos, metalo, stiklo ir vielos (juokiasi). Jei neranda to, ko nori, klientai gali išsirinkti medžiagą iš kurios norėtų, kad būtų padarytas jų papuošalas. Norint, į papuošalą galima įtraukti ir išskirtinę, žmogaus pateiktą detalę – taip gimsta unikalūs ir personalizuoti kūriniai.
– Tarp kokių žmonių tavo prekė yra paklausiausia? Kokių išskirtinių užsakymų gauni?
– Mano prekės yra įvairios, todėl tinka skirtingiems asmenims. Laikui bėgant pasidariau lankstesnė, bandau pati derintis prie žmonių, jų poreikių. Šiuo metu klientų turiu Lietuvoje ir Anglijoje. Specialūs užsakymai iš tiesų yra mano darbo pagrindas.
Į mane kreipiasi moterys, prašydamos atkurti jų pamestus auskarus, papuošalus. Kartais atsiunčia vieno auskaro nuotrauką ir prašo, kad padaryčiau antrą. Klientai dažnai kreipiasi norėdami ir unikalių, išskirtinių papuošalų su tam tikromis, jiems svarbiomis detalėmis.
– Esi žmona ir dviejų vaikučių mama. Ar užtenka kūrybai laiko?
– Taip, esu dviejų nuostabių vaikučių mama. Tuo pačiu ir studijuoju, dirbu ir turiu šį mini versliuką, todėl galiu drąsiai sakyti, kad mano laiko užtenka viskam. Tereikia kažko norėti. Visi gali rasti šimtus priežasčių ir sakyti, kad galiausiai nebelieka laiko šeimai ar atvirkščiai – papildomai veiklai. Aš laiko visada randu. Turiningai leidžiu laisvalaikius, susitinku ir su draugais. Manau tie, kurie žarsto pasiteisinimus yra paprasčiausi tinginukai.
– Kokie vėjai atpūtė į Londoną? Kokia tavo emigracijos istorija?
– Į Londoną atvykom dėl mano sūnaus. Praėjus porai mėnesių po Matuko gimimo, jis susirgo bronchine astma. Po pusės metų daktarai pasiūlė išvažiuoti į kitą šalį, kur yra drėgniau ir kur astma pranyktų, todėl po dar 6 mėnesių prabuvimo ligoninėje, nusprendėme, kad reikia kažką daryti, kad vaikui pagerėtų. Po visų inhaliacijų ir stiprių vaistų girdymo, nusprendėme, kad vis tik reikia išvykti iš Lietuvos.
– Ar šeimos nariai prisideda prie tavo kūrybos?
– Kaip ir minėjau, mano vyras man tikrai labai daug padeda. Pačioje kūrybos pradžioje aš susidurdavau su sunkumais, kurių be Pauliaus pagalbos nebūčiau sugebėjusi įveikti. Papuošalų gamybai reikia ne tik kruopštumo ir idėjos. Reikia mokėti šlifuoti, žinoti kokią drėlę ar kokį teptuką dažymui pirkti – vyriškų žinių, kurių mane Paulius išmokė (šypsosi).
Taip pat, be abejo, didžiulė pagalba būna tada, kai vyras man leidžia netrukdomai įnikti į darbą ir tuo metu užsiima su vaikais. Džiaugiuosi, kad mano vyras yra iš tų, kurie žino kaip įjungti skalbimo mašiną, kaip pagaminti valgyti ar, kur yra vaikų pižamos. Na, o mano vaikai mano darbus vertina labai nuoširdžiai – pagiria arba duoda kritikos, pasako, kokia spalva kur labiau tiktų, kokia forma, jų nuomone, gražesnė. Nors jie dar maži, tačiau jau supranta, kad jei įrankiai ir detalės ant stalo – tai mamos darbas ir to negalima liesti.
– Girdėjau, kad taip pat apmokini ir kitus, norinčius išmokti gaminti papuošalus. Papasakok apie tai daugiau?
Mokau atėjusius dirbti su vienais ar kitais įrankiais, polimeriniu moliu, derva, įvairiais metalais, tokiais kaip varis, žalvaris, bronza ar sidabras. Taip pat ir papuošalų kūrėjams jau žinomu „friendly plastic“ lengvai apdirbamu plastiku. Tarp kitko, pas mane mokosi gaminti ne tik papuošalus. Parodau kaip pasidaryti aksesuarus, namų puošmenas, vazas, virtuvinius stalo įrankius, kaip dekoruoti baldus, batus ar kaip atlikti knygų dekupažą.
Ne vieną savo draugę esu „užkabinusi“ ir jos, gavusios įkvėpimą, pradeda kurti papuošalus iš polimerinio molio.
– Kaip žmonės galėtų su tavimi susisiekti?
– Geriausi bendravimo būdai, be abejo, yra elektroninis paštas mapjewellery@gmail.com ir mano puslapis Facebook‘e – MAP Jewellery. Puslapyje galima rasti daugiau mano darbų pavyzdžių. Ten visada pranešu ir apie mugių, kuriose dalyvausiu, vietas, todėl žmonės gali atvykti ir gyvai su manimi pabendrauti, įsigyti mano darbų, o gal taip pat ir pasisemti naujų idėjų savo kūrybai.
– Ar ateitį sieji su šiuo užsiėmimu?
– Visą savo gyvenimą buvau meniškos sielos žmogus, todėl taip, manau, kad šia veikla užsiimsiu ir toliau. Man tai patinka ir aš tam visada galiu skirti dalį savo laiko. Turiu keletą naujų idėjų bei projektų, kuriuos nekantrauju pristatyti jau šių metų gale.
