Viename Lietuvos didmiestyje gyvenanti Monika – išimtis. Penktą dešimtį įpusėjusi moteris daugiausia priekaištų turi... sau.
Monika (vardas pakeistas) jau beveik trejus metus grumiasi su sunkia onkologine liga – gimdos kaklelio vėžiu.
„Labai norėčiau pasveikti, bet mano didžiausiai svajonei turbūt nelemta išsipildyti, nes viskas krypsta į priešingą pusę,“ - liūdnai šypteli moteris, per trumpą laiką informacijos apie sunkią ligą susirinkusi daugiau negu reikia, ir tegalinti konstatuoti, kad pagal esamą jos būklę ir paskutinių tyrimų rezultatus, rodančius klastingos ligos metastazavimą į kitus vidaus organus, net šansų išgyventi dar bent metus kitus – ne tiek daug. Visų skaudžiausia, anot jos, tai, kad dėl sunkios ligos kaltinti greičiau galima ne lemtį, o... save.
Monika gyvenimo istoriją sutiko papasakoti vien dėl to, kad iš jos padarytų klaidų galbūt pasimokys ir jų nekartos kitos moterys ir merginos.
Pritrūko laiko pasitikrinti
„Turiu aukštesnįjį išsilavinimą, esu apsiskaičiusi. Seniausiai žinojau, kad moterys raginamos bent kartą per metus apsilankyti pas ginekologą, - iš tolo pradėjo ji. – Su draugėmis ir bendradarbėmis apie tai irgi pasikalbėdavome, bet iki poliklinikos nueiti taip ir neprisiruošdavome. Tiksliau – aš neprisiruošiau...“
Tiesą sakant, Monika netikėjo, kad jai likimas gali taip stipriai smogti – nei motina, nei vyresnė sesuo jokiomis sunkesnėmis moteriškomis ligomis nesirgę, tai kodėl ji turėtų būti išimtis? Juo labiau, kad jautėsi puikiai, niekuo nesiskundė, nieko nemaudė ir neskaudėjo...
Pirmieji simptomai - kelionėje
Užpraėjusį pavasarį Monika su drauge ruošėsi turistinei kelionei į užsienį ir labai džiaugėsi, kad atostogų metu nevargins „moteriškos bėdos“. Tačiau besikaitindama tropikų saulėje moteris pajuto, kad „kažkas vyksta“.
„Negalėjau patikėti – gal prieš savaitę pasibaigusios menstruacijos vėl prasidėjo, - prisiminė ji. – Tiesa, daug nepatogumų jos nesudarė. Su drauge nusprendėme, kad mano „ciklas“ sutriko dėl pasikeitusio klimato.“
Grįžusi namo Monika toliau gyveno įprastą gyvenimą, ėjo į darbą, turėjo begalę veiklos, kelionėje varginusius organizmo pokyčius greitai pamiršo... Tačiau tie nelemti kraujavimai, nors ir negausūs, nekasdieniai – netrukus pasireiškė vėl. Maža to, Monika ėmė keistai jaustis – net gerai išsimiegojus ėmė trūkti poilsio, pradėjo kankinti apatija, bejėgystė, prie šitų problemų dar prisidėjo maudžiantys nugaros skausmai. Vaistinėje nusipirko tablečių nuo skausmo, bet jos mažai tegelbėjo.
Moteris bendradarbėms pajuokavo, kad užsitęsę varginantys simptomai – sunkios ligos pranašai, bet jos nuramino. Girdi, neprisigalvok nesąmonių. Ir pati ji tuo netikėjo. Vildamasi, kad menstruacijos anksčiau ar vėliau susinormalizuos, Monika ėmė gerti nakvišos aliejaus kapsules ir kantriai laukė būklės pagerėjimo. Deja, gerų naujienų nebuvo.
Klaiki diagnozė
Neapsikentusi Monika tik po gero pusmečio kreipėsi į šeimos gydytoją. Tiesa, ji šeimos daktarei neužsiminė turinti bėdų dėl sutrikusio ciklo – tik pasiskundė stiprėjančiais skausmais nugaroje, dubens srityje. Gal – spėliojo – stuburo išvarža nervą užspaudė?
Gydytoja išrašė priešuždegiminių vaistų ir siuntimą pas neurologę, o, pavarčiusi plonytę Monikos kortelę bei pasitikrinusi kompiuterio duomenų bazėje, nerado jokio įrašo apie profilaktinį gimdos kaklelio vėžio tyrimą. Motiniškai išbarusi kone bendraamžę pacientę, kad ši esanti nusikalstamai abejinga savo sveikatai, tuojau pat nusiuntė į moterų konsultacijos procedūrinį kabinetą. Čia Monikai ir išsprūdo, kad ją jau ima nervinti „tepliojimai“ – atrodo, viskas susitvarkė – ir vėl...
Išgirdusi, kad tai tęsiasi jau ne vieną mėnesį, akušerė patarė pasikonsultuoti su akušere ginekologe. Tačiau tądien talonėlių pas šios srities specialistą nebuvo, Monika užsiregistravo po trijų savaičių. Tada turėtų būti tyrimo atsakymai – bus vienas ėjimas.
Nereikėjo tiek laukti. „Paskambino iš poliklinikos - prisistatyk, nereik nė registruotis, - prisiminė Monika. – Taip ir perliejo paširdžius karščio banga...“
Nuo tos dienos Monikos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Papildomai atlikti tyrimai patvirtino baisiąją diagnozę, paaiškėjo, kad vėžys jau pažengęs, todėl organų šalinimo operacija – neišvengiama. Po jos sekė spindulinis gydymas... Visą gyvenimą pasižymėjusi optimizmu, energingumu, Monika per trumpą laiką prarado visą savo stiprybę. Bejėgė, depresuota, sunykusi, išretėjusius plaukus po peruku slepianti moterėlė – štai kas liko iš žavios damos, kurios puikią išvaizdą ir spinduliuojančią nuotaiką dabar liudija tik nuotraukos.
„Ir ką galiu dėl to, kas man atsitiko, kaltinti, jei ne save?“ – atsiduso nelaiminga moteris.
Dvigubas kaltės jausmas
Atmestinas požiūris į savo sveikatą – tik viena bėda, dėl kurios dabar negali sau atleisti Monika. Kartu ji labai graužiasi ir dėl praeities klaidų, kurios, kaip dabar moteris galvoja, galėjo didžiąja dalimi prisidėti prie sunkios onkologinės ligos susiformavimo.
Nesileisdama į smulkmenas Monika prisipažino po skyrybų su vyru (tuo laiku jai buvo 38 metai) kitos antrosios pusės nesuviliojusi, tačiau turėjusi daug gerbėjų, su kuriais neatsisakydavusi intymesnių santykių. Esą reikėję „sveikatą palaikyti“. Tačiau kad tie gerbėjai gali „užnešti“ pavojingų ligų ar virusų, tada jai esą net į galvą neatėję. Labiausiai ji sakė baiminusis nėštumo, o tą padėjusi pasiekti spiralė, kurią įsidėjusi privačioje klinikoje. Šios įstaigos ginekologė, kaip pamena Monika, tada pasiūliusi ir naujoviškus tyrimus pasidaryti, bet, išsigandusi kainų, moteris jų atsisakiusi. Planavusi kreiptis į polikliniką, prie kurios prisirašiusi, bet, kaip jau žinoma, taip ir nenuėjusi.
Monikai neišeina iš galvos perskaityti straipsniai spaudoje, kad riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu, o tiksliau – užsikrėsti žmogaus papiloma virusu (moteriai buvo nustatytas šio viruso 18 tipas, kuris ir esti vienas pagrindinių gimdos kaklelio vėžio kaltininkų) ženkliai padidina lytinių partnerių gausa ir kaita. O tokio „gėrio“ Monikai, kaip pati prisipažino, netrūko. Štai dėl to dabar ji itin skaudžiai išgyvena dėl „nežabotos paleistuvystės“, kuri esą atsirūgo su kaupu.
Specialisto kometaras
Gydytoja akušerė ginekologė Rasa Jakutienė:
- Gimdos kaklelio vėžys – klastinga liga, pirmosiose stadijose nepasireiškianti jokiais simptomais. Lietuvoje nuo gimdos kaklelio vėžio kenčia apie 5 tūkst. moterų, kasmet ji diagnozuojama dar maždaug 500. Sergamumo pikas – 40 – 50 metai.
Valstybinė ligonių kasa apmoka citologinį profilaktinį tyrimą kas treji metai. Tačiau, kaip bebūtų gaila, ne visos moterys ir kas treji metai kreipiasi profilaktiniam išsityrimui.
Kai ne visų sluoksnių gimdos kaklelio epitelio ląstelės yra pakitusios, tokia būklė vadinama ikivėžine. Nekreipiant dėmesio į šiuos pokyčius, leidžiant pakisti visiems gimdos kaklelio epitelio sluoksniams, nesekant būklės, gali susiformuoti vėžys. Todėl labai svarbu moterims reguliariai tikrintis, bent kartą į metus apsilankyti pas akušerį-ginekologą, kad laiku būtų nustatomos ikivėžinės būsenos ir skiriamas reikiamas gydymas.
Gimdos kaklelio simptomai pradeda reikštis tik tada, kai pasiekiama vėlyva vėžinė stadija. Tada ir pajuntamas pirmasis simptomas – nenormalus kraujavimas iš lytinių organų (pavyzdžiui, tarp menstruacijų, jau po menopauzės ar po lytinių santykių ).
Jei gimdos kaklelio pakitimai dar neišplitę, galima apsiriboti tik gimdos kaklelio dalies pašalinimu, paliekant gimdą. Sunkesniais atvejais šalinami ir kaklelis, ir gimda, ir limfmazgiai.
Mokslininkai įrodė, jog gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papiloma virusas (ŽPV). Manoma, jog didesnę tikimybę susirgti gimdos kaklelio vėžiu turi moterys, labai anksti pradėjusios lytinį gyvenimą, dažnai keičiančios lytinius partnerius. Gimdos kaklelio vėžio rizikos faktoriams priskiriama ir rūkymas, alkoholizmas, imuninės sistemos nusilpimas, kontraceptinių piliulių ilgalaikis vartojimas. Apsisaugoti nuo žmogaus papiloma viruso vešėjimo gimdos kaklelio srityje galima pasiskiepijus. Skiepai tikslingi paaugliams, nepradėjusiems lytinio gyvenimo.
