Taip galvoti klaidinga.
Pasirodo, kad nors laimė iš tikrųjų būna didesnė jaunystėje ir nuolat mažėja artėjant prie 40 metų vidutinio amžiaus krizės, po to mūsų laimės suvokimas stebuklingai pasikeičia ir laimės jausmas mums senstant darosi vis didesnis.
Ši U formos laimės struktūra (aukšta jaunystėje ir senatvėje, bet žema vidutinio amžiaus metu) buvo stebima visame pasaulyje nuo Šveicarijos iki Ekvadoro, nuo Rumunijos iki Kinijos. Iš viso duomenys buvo surinkti daugiau kaip 70 šalių, o apklausose dalyvavo 500 tūkst. žmonių tiek iš ekonomiškai stiprių, tiek iš silpnų šalių.
Kaip galima būtų paaiškinti rezultatus?
Ar jie turi kažką bendro su pastangomis suderinti vaikus ir karjerą būnant 30 ir 40 metų? Matyt, ne. Netgi stebint, ar šeimos turėjo, ar neturėjo vaikų, U formos struktūra išlieka tokia pati.
Galbūt ši struktūra susidaro dėl kartų skirtumų? Bet tyrime buvo stebimi tik skirtingi nevienodo amžiaus individai, o ne tie patys individai per visą jų gyvenimą.
Ar gali būti, kad paaugliai ir pagyvenusieji žmonės yra laimingesni negu vidutinio amžiaus žmonės, kadangi jie gimė geresniais laikais? Atrodo, kad tai vėlgi niekaip nedaro įtakos U formos laimės struktūrai. Ji taip pat išlieka nepakitusi, kai atsižvelgiame į kitus demografinius faktorius, tokius kaip šeimyninę padėtį, išsilavinimą, pareigas darbe ar pajamas.
Praėjusį mėnesį grupė žmonių, vadovaujama proferoriaus Andrew Oswaldo iš Voriko universiteto, pranešė, kad mūsų evoliucinių pusbrolių - didžiųjų šimpanzių - laimė taip atspindi U formos struktūrą.
508 šimpanzių gerbūvis buvo įvertintas jų prižiūrėtojų. Šimpanzės kaip ir žmonės buvo ne tokios laimingos būdamos vidutinio amžiaus negu tada, kai buvo jaunesnės ar visiškai senos.
Didžiųjų šimpanzių vidutinio amžiaus krizė patvirtina spėjimus, kad laimės struktūra yra tokios formos ne dėl socialinių ekonominių faktorių ir tam gali būti du paaiškinimai.
Pirma, laimė yra susijusi su ilgaamžiškumu, todėl laimingesni gyvena ilgiau, o pesimistai miršta pirma laiko tikriausiai dėl to, kad jie patyrė daugiau įtampos, kuri neigiamai veikia sveikatą. Taigi, išvada ta, pagyvenusieji individai turėtų būti laimingesni negu dauguma 30 ar 40 metų žmonių. Bet tai paaiškina tik pirmąją U formos dalį.
Antrasis paaiškinimas gali būti tas, kad su amžiumi susiję smegenų struktūros pakitimai taip pat aro įtaką laimei. Viena mūsų smegenų žievės dalis žymiai pakinta tiek per pirmus du mūsų gyvenimo dešimtmečius, tiek pasenus. Tai reiškia, kad mums vystantis pamažu didėja tam tikros priekinės smegenų žievės dalies funkcijos, kurias mes vėliau prarandame.
Viena iš tokių funkcijų susijusi su blogos informacijos įsisavinimu.
Žmonės linkę nekreipti dėmesio į tam tikrą informaciją, pavyzdžiui, kad alkoholis kenkia kepenims, bet noriai priima gerą informaciją.
Galite manyti, kad nekreipdami dėmesio į blogą informaciją žmonės gali pakliūti į bėdą - pavyzdžiui, pradėti daugiau rūkyti. Tame yra dalis tiesos, bet atsiribojimas nuo blogos informacijos yra naudingas mūsų psichinei sveikatai, o tai turi įtakos ir mūsų laimei. Išsiaiškinta, kad vaikai, paaugliai ir pagyvenusieji moka geriau atsiriboti nuo nepageidaujamos informacijos negu vidutinio amžiaus žmonės. Taigi, laimė gali priklausyti ir nuo to, kaip mes gebame nekreipti dėmesio į nepageidaujamą informaciją.
Mūsų tyrimas rodo, kad neigiamos informacijos įsisavinimas yra susijęs su depresija, o štai atsiribojimas nuo tokios informacijos leidžia mums susikurti rožinės ateities vaizdinį, kuris, nors ir nebūtinai realistiškas, bet daro mus laimingus.
