Kodėl ištekėjusios moterys įsimyli... moteris?

Vis daugiau moterų, turinčių vaikų, po daugybės santuokos su vyrais metų supranta, jog yra lesbietės. Ar jos tokios buvo visą laiką ir ar seksualumas gali būti kintantis? Vėlai savo seksualinę orientaciją atradusios lesbietės – moterys, kurios tai, kad joms patinka tos pačios lyties atstovės, suvokia būdamos trisdešimties ir vėliau – per pastaruosius kelerius metus sulaukia vis daugiau dėmesio.

Smalsumą dar labiau sukelia įžymybės, kurios apie savo orientaciją paskelbė nutraukusios heteroseksualius santykius.

Pavyzdžiui, Cynthia Nixon, vaidinanti Mirandą seriale „Seksas ir miestas“, turėjo heteroseksualių santykių penkiolika metų ir pagimdė du vaikus. Vėliau, 2004 metais, ji sutiko dabartinę partnerę Christine Marinoni. Aktorė Portia de Rossi buvo ištekėjusi už vyro dar prieš tai, kai paskelbė apie savo orientaciją ir įsimylėjo pokalbių šou vedėją Ellen DeGeneres, su kuria susituokė 2008 metais. Dabar ši tema ėmė kelti ir akademinį susidomėjimą.

Kitą mėnesį Amerikos psichologų asociacijos metiniame susirinkime San Diege sesijos, skirtos vėlai savo orientaciją suvokusioms lesbietėms, metu bus pristatomi keli tyrimai. Vienas jų – Christianos Moran, kuri nusprendė pažvelgti į tai, kaip gyvena moterys, pakeitusios orientaciją tuomet, kai jau buvo ištekėjusios už vyro, sulaukusios trisdešimties ir daugiau.

Ch. Moran yra Pietų Konektikuto universiteto mokslininkė, o jos tyrimą iš dalies paskatino skausmingas komentaras, kurį ji rado interneto skelbimų lentoje ištekėjusioms lesbietėms ir kuris buvo pasirašytas „Crazy“.

„Nesuprantu, kodėl negaliu pasielgti teisingai, - rašė ji. - Nesuprantu, kodėl negaliu prisiversti nustoti galvoti apie kitą moterį.“

Ch.Moran norėjo, kad toks jos tyrimas „padėtų Crazy ir kitoms į ją panašioms moterims pamatyti, kad jos nėra nenormalios ir kad įmanoma pajusti potraukį moterims vėliau gyvenime.“

Ji taip pat norėjo ištirti nuomonę, kad „heteroseksuali moteris gali visiškai pakeisti savo tapatybę... Kitaip tariant, ji gali visiškai pakeisti savo orientaciją.“ Ch.Moran teigia, kad ši galimybė dažnai ignoruojama; kai žmogus atskleidžia savo orientaciją būdamas vyresnis, paprastai linkstama manyti, kad jis visuomet buvo gėjus ar biseksualus, tiesiog slėpė ar slopino savo jausmus. Mokslininkai vis labiau abejoja tokia nuostata tirdami tai, ar seksualumas yra labiau kintantis nei iki šiol manyta.

Dr. Lisa Diamond, psichologijos ir lyčių studijų profesorė adjunktė iš Jutos universiteto, penkiolika metų stebėjo septyniasdešimt devynerių moterų grupę, žymėdama jų seksualinės tapatybės pokyčius. Moterys, kurias ji atrinko tyrimui, vienaip ar kitaip juto potraukį tai pačiai lyčiai, nors kai kuriais atvejais jis buvo labai fragmentiškas. Kas dvejus metus profesorė fiksuodavo, kaip jos apibrėždavo save – heteroseksualės, lesbietės, biseksualės ar kokia nors kita jų pasirinkta kategorija.

Kas dvejus metus dvidešimt-trisdešimt procentų apklausiamųjų pakeisdavo savo tapatybės apibrėžimą, o viso tyrimo metu septyniasdešimt procentų pakeitė tai, kaip jos apibrėžė save pradiniame interviu.

"Įdomu tai, kad seksualinės tapatybės pokyčiai nėra būdingi tik paauglystei. Žmonės šiuos pokyčius gali patirti ir subrendę, ir vyresnio amžiaus. Ir nors kai kuriais atvejais moterys ir slopina savo lesbietiškus polinkius, tai toli gražu neapibūdina visų atvejų...

Savo tyrime dažnai nustatydavau, kad moterys, kurios visuomet galvojo, kad kitos moterys yra gražios ir patrauklios, vėliau savo gyvenime galėdavo išties įsimylėti moterį, ir toji patirtis nedidelį potraukį padarydavo didžiuliu. Tai nereiškia, kad anksčiau jos slopindavo savo tikruosius polinkius. Tiesiog be realių santykių konteksto atsitiktiniai jausmai ar fantazijos nebuvo tokios svarbios“, - teigė L. Diamond.

Profesorė nujaučia, kad galimybė išplėsti seksualines ribas didėja su žmogaus amžiumi.

„Tai, ką mes žinome apie suaugusiųjų vystymąsi, leidžia daryti prielaidą, kad sendami žmonės tampa atviresni... Manau, daug moterų vėlesniame gyvenime, kai daugiau nebesijaudina dėl vaikų auginimo, ir kai pažvelgia į savo santuoką bei jos teikiamą pasitenkinimą, randa galimybę antrąsyk pasvarstyti apie tai, ko jos nori ir ką jaučia“, - sakė ji.

"Tai nereiškia, kad moterys renkasi tai, ar nori būti homoseksualios, ar heteroseksualios", - patikslino L. Diamond (jos darbą JAV dešinieji kritikuoja ir traktuoja taip, esą jis parodo, kad homoseksualumas pasirenkamas).

„Kiekviena mano tirta moteris patyrė pokytį, kurio negalėjo kontroliuoti. Tai nebuvo sąmoningas pasirinkimas... Manau, mes linkstame suplakti pokytį ir pasirinkimą, lyg tai būtų tas pats dalykas, tačiau taip nėra. Brendimas susijęs su daugybe pokyčių, tačiau jų mes nepasirenkame. Yra gyvenimo krypties pokyčiai, kurių negalime kontroliuoti“, - "The Guardian" teigė L. Diamond.

Pavyzdys - Laura Manning, link penkiasdešimties artėjanti teisininkė iš Londono. Ji visuomet turėjo neaiškią nuojautą, kad ją gali traukti moterys, tačiau sutiko vyrą universitete, „tikrai gerą vyrą, Jeffą, ir jį įsimylėjau, ir ilgai to buvo gana mano jausmams subalansuoti“.

Laura ištekėjo už jo trisdešimties, pradėjusi ketvirtą dešimtį susilaukė poros vaikų, „ir kai jau mano motiniškoji pusė buvo patenkinta, staiga pradėjau vėl galvoti apie save. Pradėjau jaustis vis prasčiau dėl to įvaizdžio, kurį sudariau, nes jutau, kad jis nėra teisingas“.

Artėdama prie keturiasdešimties ji ėmė lankytis klubuose, „grįždavau autobusu namo ketvirtą ryto, tuomet atsikeldavau ir eidavau į darbą. Vis dar gyvenau su Jeffu, tačiau santykiai iro. Vyras žinojo, kad jį atstumiu.“

Jų santuoka nutrūko, L. Manning išsikėlė. Nuo to laiko ji dusyk buvo užmezgusi ilgalaikius santykius su moterimis, ir sakosi esanti laimingesnė nuo tada, kai viskas paaiškėjo, bet įtaria, kad jos biologinis noras turėti vaikų ir jos tikri jausmai Jeffui kažkuria prasme padarė šią santuoką neišvengiamą.

„Mintis apie seksą su vyru dabar man sukelia pasibjaurėjimą, tačiau kai buvau ištekėjusi, taip nesijaučiau, ir nejaučiau, kad kažką slopinu. Mano santykių su Jeffu jausmų intensyvumas nustelbė aistrą moterims“, - teigė ji.

Seksualinė kaita gali įtakoti tiek vyrus, tiek moteris, tačiau teigiama, kad moterys šiuo požiūriu yra kur kas atviresnės. Psichologijos profesorius Richardas Lippa iš Kalifornijos universiteto atliko daug tyrimų, kurie lėmė jo išvadą: "Vyrai paprastai turi savo supratimą apie tai, ką vadina pageidaujamu seksu ir nepageidaujamu seksu, o štai moterų atveju ne viskas taip juoda ir balta. Yra daug pilkos atspalvių, ir čia galima kalbėti apie labiau pageidautiną ir mažiau pageidautiną seksą.

Girdėjau moteris sakant, kad „įsimylėjau žmogų, o ne jo lytį“, ir manau, kad tai labiau tinka kalbant apie moterų, o ne vyrų patirtį. Heteroseksualus vyras, būdamas keturiasdešimt penkerių, niekada man nepasakė, kad ką tik sutiko šaunų vyrą, jį įsimylėjo ir kad šiaip jam iš principo nepatinka vyrai, tačiau, Dieve, tas vyras toks šaunus, kad jis su juo užmegs santykius artimiausiems penkiolikai metų.“

L. Diamond tyrime apie ketvirtadalis moterų teigė, kad lytis daugiausia nesvarbi renkantis seksualinius partnerius. Esą jų pasirinkimą lemia "ne kūnas, o tai, kas slypi jų akyse.“

Rašytoja ir psichoterapeutė Susie Orbach praleido daugiau nei trisdešimt metų su rašytoju Josephu Schwartzu, su juo susilaukė dviejų vaikų. Partnerystė baigėsi ir ji užmezgė laimingus santykius su noveliste Jeanette Winterson. S. Orbach sako, kad intuityvus meilės ryšys tarp motinos ir dukros nulemia tai, kad vėliau gyvenime lesbietiški jausmai nebestebina.

„Kieno rankose jūs pirmiausia atsiduriate, kieno kvapą įkvepiate, kieno kūną liečiate? Turiu omenyje tai, kad mes iš tikro užaugintos ne tėvų.. Taigi moterų laukia ilgas kelias iki heteroseksualumo. Žinoma, nuo heteroseksualumo nenusisukame staiga, bet neprarandame ir to labai intymaus santykio su moterimi“, - teigia ji.

Žinoma, mintis apie tai, kad seksualumas gali kisti, priimtina ne visiems. Kaip sako L. Diamond, net jei dabar esti daugiau kultūrinio supratimo nei prieš dvidešimt metų, homoseksualumas vis dar yra stigmatizuojamas, o mintis, kad gali nežinoti visko, kas yra taip asmeniška ir intymu, žmones gali bauginti: "Tai priimti žmonėms tikrai labai sunku, štai kodėl tyrimai šioje srityje tokie svarbūs".