J. Šeduikytė: stiprus tas, kuris nori gyventi

 (31)
„Stiprus tas, kuris nori gyventi. Norėti gyventi visą sau duotą gyvenimą ir saugoti, kad šalia esantis nepalūžtų – to labiausiai linkiu visiems“, – sako dainininkė Jurga Šeduikytė.
Jurga Šeduikytė
© M. Penkutės nuotr.

Su atlikėja kalbame apie tai, kodėl šiuolaikinė moteris dažnai jaučiasi kaip robotas ir kaip šiame skubančiame ir visko perpildytame pasaulyje rasti vietos ir laiko sau.

Kas, Jūsų manymu, yra stipri moteris?

Stipri moteris yra ta, kuri nebijo būti silpna. Tai nereiškia, kad tokia moteris nėra išmintinga. Viskas gyvenime vyksta ciklais. Perėjimas iš vieno ciklo į kitą yra skausmingas – ir tai normalu: paauglystė, kuomet esi hormonų siautulio epicentre, 30-ties ir 40-ties metų krizė, kuomet stovi akistatoje su savo vertybėmis, viską turi iš naujo permąstyti, patikrinti, atsisakyti trukdžių, kad ir kaip tai skausminga atrodytų.

Kas toliau – dar pamatysime, o ir kitoms moterims gal viskas kitaip – kalbu tik už save.

Faktas tas, kad karjeros aukštumų siekimas prikausto žmogų prie išorinio savęs pateikimo. O kokio žmogaus (nesvarbu, ar tai – vyras, ar moteris), reikia šiuolaikiniam pasauliui?

Šablonas sako, kad entuziastingo, nepavargstančio, aštriai mąstančio ir dar būtinai sugebančio tam įkvėpti kitus. Realiai moteris turi būti ne mažiau tobulai funkcionuojanti nei robotas. O kur dar – laimingas pavalgęs vyras namuose ir tobulai sužiūrėti vaikai.

Pamirštamas arba atidedamas ateičiai vienas svarbiausių dalykų, skiriančių moterį nuo vyro – emocinė prigimtis.

Esu įsitikinusi, kad aštrus protas, entuziazmas ir visiems kitiems dalykams atsirasti moteriškai prigimčiai būtina sąlyga – saugumas ir laimė. Saugumas greitai bėgančiame pasaulyje, deja, įmanomas tik jei turėsi kitą – savirealizacijos planą, kuriam laikas nėra svarbus.

Laimė gali aplankyti, kai įsiklausysi, pažinsi ir priimsi save. Kai sugebėsi dirbti ne tik su įgimtais ar išlavintais gabumais, bet ir su silpnybėmis, baimėmis, pykčiais, džiaugsmais iki ašarų bei svajonėmis.

Man stipri moteris yra ta, kuri nebijo būti jautri ir mielai dalinasi su kitomis moterimis įgyta patirtimi – tiek emocine, tiek gyvenimiška, tiek šilta – žmogiška. Manau, bendrumas yra tai, kas turėtų vienyti, o gal ir vienija moteris, mums apie tai net negalvojant. Mes esam unikalios savo vidine nuojauta, kurios kartais trūksta racionaliam vyriškam mąstymui.

Kas yra Jūsų stiprios moters ar stipraus žmogaus idealas?

– Idealas – moteris, kuriai per 40 metų. Sesuo Eglė, mama Aldona – abi jos, kaip ir daug kitų puikių mano pažįstamų moterų kovoja kiekvieną dieną. Tiek su išoriniais, tiek su vidiniais dalykais.

Labiausiai įkvepia tai, kad žmogus, šiaip pakankamai pasyvus padaras, nesiliauja ieškoti savo tiesos, neradęs atramos išoriniame pasaulyje, suranda ją savo viduje, kur, tikiu, gyvos visos pasaulio religijos.

Ieškantis žmogus man – gyvas ir įdomus. O ieškantis būtinai suranda būdą, kaip išsiaiškinti, pakeisti tai, kas nepriimtina arba susitaikyti su tuo, kas neišvengiama. Tiesiog turime norėti tiesos ir galvoti apie tai, kas mus džiugina ar skaudina, klausti kodėl, palaikyti save, kad džiaugsmas sugrįžtų, o skausmas praeitų.

Kiekvienas turime instinktyvias ir kartais gana vaikiškas reakcijas į mus skaudinančius dalykus. Žmonės tuomet dažnai sako: „Neimk į širdį“. Nepritariu tokiam požiūriui – juk kaip tik širdis, tas negeras jausmas ir duoda ženklą, kad su kažkuo dar nesusitvarkai.

Stengiuosi tokias situacijas permąstyti, užrašyti, nupiešti, išleisti. Arba kreiptis pagalbos pas specialistą. Tai nėra gėda – tiesiog kai kurių dalykų priežastys glūdi giliau, ir reikia pagalbos apeinant organizmo savisaugos mechanizmą.

Viena protinga moteris yra pasakiusi, kad net konservai turi savo galiojimo laiką. Pritariu šiai minčiai.

Ar pati esate stipri?

– Esu stipri tuo, kad nebijau prisipažinti, jog būnu silpna. Kartais patingiu, kartais neturiu jėgų ar noro kažką daryti, kartais netyčia įskaudinu šalia esantį savo beprotišku tiesos sakymu. Stengiuosi tuos dalykus gaudyti už uodegos ir spręsti. Ne viskas pavyksta, tačiau galiu pasakyti, kas tikrai padeda. Pirma – plano turėjimas, antra – mėgiama veikla, trečia – disciplina, ketvirta – nesustoti.

Kartais ne tiek svarbu, ką daryti, kiek tai, kad veiki. O svarbiausia, ką turėtų išmokti kiekviena moteris – mylėti save tokią, kokia esi: su baisiais trūkumais ir noru būti išskirtine, su poreikiu mylėti ir būti mylimai. Su bejėgiškumo akimirkomis ir stiprybės pasireiškimo momentais. Nes tik tuomet nuo jos sklinda šiluma. Tik tada ji gali būti stipri.

Stiprus tas, kuris nori gyventi. Norėti gyventi visą sau duotą gyvenimą ir saugoti, kad šalia esantis nepalūžtų – to labiausiai linkiu tiek moterims, tiek vyrams.

Kokios yra pagrindinės stiprios moters taisyklės, gyvenimo principai?

– Nepasiduoti, priimti save visą, tobulėti, nebijoti mylėti, aukotis, siekti vidinės ramybės ir realizuoti save. Kitaip tariant – eiti savo keliu, kuris veda nuo išorės prie gilesnių dalykų. Stiprybės visoms ir visiems.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Istorijos

Penkiakovininkas E. Krungolcas: motyvacijos semiuosi knygose

Tinkamas nusiteikimas ir motyvacija sportininkui neretai yra ne mažiau svarbu už fizinį pasirengimą. Tuo įsitikinęs olimpietis, penkiakovininkas Edvinas Krungolcas.

Naujas garsiosios turkės Elif Shafak romanas – spalvingas tarsi rytietiškas kilimas

„Mečetė sultono dukteriai“ – užburiantis pasakojimas apie XVI a. Stambulą, tuometinį civilizacijos centrą, ir iš Indijos su neregėta dovana sultonui atvykusį berniuką. Jis visiškai vienas svetimoje šalyje, neturi nieko, išskyrus tą, kurį atgabeno, – Čhotą, retą baltą dramblį, skirtą rūmų žvėrynui.

„Nieko rimto“: nuo dirbtuvėlių mažiesiems iki meno albumo pristatymo (2)

Leidykla „Nieko rimto“ kviečia visus literatūros mylėtojus atvykti į kasmetinę Vilniaus knygų mugę vasario 23–26 dienomis „Litexpo“ parodų rūmuose. Joje su lankytojais sveikinsis mylimiausi rašytojai ir iliustruotojai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Mugės dalyviai galės įsitraukti į smagius užsiėmimus, pokalbius ir namo parsivežti ne tik knygų, bet ir malonių įspūdžių ir įkvėpimo.

„Aukso žuvys“: asmenybių biografijos, avangardas, nuotykiai turguje ir lietuvių mitinės būtybės

Vasario 23–26 dienomis parodų centre „Litexpo“ vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje leidykla „Aukso žuvys“ pristatys šešias naujas knygas: papasakos dar niekur negirdėtą Halės turgaus istoriją, atskleis viešosios intelektualės Irenos Veisaitės, kuri išgyveno holokaustą, biografijos detales, pristatys iš JAV atvykusį avangardistą režisierių Kęstutį Naką, diskutuos apie šių dienų Rusijos politiką, kvies į pop up knygos pristatymą be vietos ir laiko ir su lietuvių mitinėmis būtybėmis supažindins vaikus.

A. Cicėnaitės istorinė saga: šimtmetį trunkanti keturių kartų moterų istorija

„Tai istorija apie moteris, kurios savo bendryste atspindi daugybės bevardžių praėjusio šimtmečio moterų gyvenimus. Manau, kad aš jų nekūriau, veikiau jos pačios atėjo papasakoti savo istorijos“, – taip savo naujausią romaną „Tylos istorija“ pristato rašytoja Akvilina Cicėnaitė.