„Pradedant nuo katino nuotaikos, visos šeimos gerovės ir baigiant savo pačios išvaizda“, – sako žinoma moteris.
Šių metų pradžioje netekusi vyro Gintauto, Edita stengiasi kurti naujus tikslus savo gyvenime, imtis naujų darbų ir eiti pirmyn.
Su E. Mildažyte kalbamės apie moterų stiprybę ir šviesą, kurią galima rasti net ten, kur nesitiki.
– Kas, Jūsų manymu, yra stipri moteris?
– Manau, kad kiekviena moteris yra stipri. Nes jau vien būti moterimi reikia stiprybės. Moters gyvenimas yra sudėtingas, nes jos vadovaujasi žymiai didesniu spektru jausmų, nuojautų, atsakomybės ir visokiausių kitokių vektorių, apie kuriuos vyrai net neįtaria, kad jie egzistuoja.
Vyrų gyvenimas yra gana paprastas: darbas, hobis, moteris, kuri jam patinka, ir pinigai. Moteriai gi rūpi kiekvieno šeimos nario, įskaitant ir katiną, nuotaikos, savijauta, ji turi numatyti ir nujausti ne tik ką artimieji norėtų šiandien valgyti pietums, bet kaip ir sekasi mokykloje, ar niekas nesityčioja, kaip sekasi bendrauti su draugais ir kolegomis, reikia pasirūpinti tvarka ir švara namuose, visa tai suorganizuoti taip, kad nieko nepažemintum, neužgautum, kad nekiltų konfliktų. Be to, reikia atrodyti gražiai, sutarti su bendradarbiais, mokėti vadovauti, jeigu dirbi vadovaujamą darbą, dirbti geriau negu vyrai, nes jei dirbsi tik taip, kaip dirba vyras, negausi tos pozicijos, kurią nori užimti.
Moters darbo ir matymo laukas yra visai kitoks, nei vyro. Į jį įeina viskas, pradedant nuo protėvių kapų priežiūros ir baigiant tradicijų šeimoje puoselėjimu. Jei nori, kad tavo vaikai augtų šeimoje, kurioje yra tradicijos, susiformavę tam tikri įpročiai, pavyzdžiui, teatrų lankymas ir pan., tai yra moters pareigos ir į tai ji dar turi įtraukti vyrą ir priversti jį žaisti kartu, kad ir jam tai būtų įdomu, ir dar, kad jam atrodytų, kad tai yra jo idėja.
– Kaip Jūs manote, ar lietuvės neužsiverčia ant savo pečių per daug atsakomybės, kai nori pačios laikyti visus keturis namų kampus?
– Į šitą dalyką reikėtų žiūrėti istoriškai. Anksčiau vyras buvo aiškiai dominuojantis asmuo šeimoje, be kurio nebuvo galima apsieiti, kuris buvo centrinė ašis, apie kurią viskas sukosi. Moteriai priklausė artimasis laukas: daržai, namai, vaikai, gyvuliai.
Paskui staiga atėmė iš žmonių žemę, sukišo visus į mažus plytinius namus, moterys pradėjo dirbti kolūkiuose, vyrai irgi dirbdavo, bet moterys grįžusios po darbo dar turėdavo pasirūpinti ir namais. Vyrams neliko jų didžiojo darbo lauko ir jie neberado, kur save dėti. Jie sėdėdavo ant sofos, žiūrėdavo televizorių, gerdavo šnapsą ir bezdėdavo.
Jie taip ir nesuprato, ką jiems toliau daryti. Tie, kurie augo inteligentų šeimose ir tie, kurie turėjo savo mėgstamą veiklą, tai jie iki senatvės dirba ir dirba su pasitenkinimu, pelno autoritetą visuomenėje ir šeimoje. Dėl to, kad jų darbas sutampa su jų pomėgiu. O tie, kurie neturi pomėgių, niekuo nesidomi, tai jie ir neranda savo vietos, jaučiasi nevertingi.
Moteris turi sugebėti įtraukti vyrą, jį sudominti. Nuo moters daug kas priklauso. Žinoma, žmogaus pakeisti negali, bet tu gali elgtis taip, kad jis dėl tavęs norėtų keistis. Tam reikia besąlygiškos meilės ir, žinoma, proto.
– Ar turite stipraus žmogaus idealą?
– Tiesą pasakius, niekada apie tai negalvojau. Turbūt vienintelis stipresnis už mane žmogus, kurį sutikau savo gyvenime, buvo mano tėvas. Bet jis nėra mano idealas, niekada juo nebuvo, aš tik žinau, kad jis buvo nepaprastai stiprus.
Jis turėjo labai vyriškų savybių, pavyzdžiui, jei stovėdavo moteris su dviem lagaminais ir dar dviem apsisnargliavusiais vaikais, nesvarbu, kad mes važiuodavome patys apsikrovę, jis vis tiek tą moterį nuveždavo, kur jai reikia. Arba jei pas mus į kaimą atvažiuodavo šeimyna, kurios mes net nelaukdavome, tėvas guls ant grindų ant vatinuko, bet užleis savo lovą svečiams.
Jis taip pat buvo intelektualas, išsilavinęs žmogus, buvo labai stiprus, gal net žalojančiai stiprus. Bet turėjo kitų silpnų savybių, pavyzdžiui, mokėdavo mylėti moteris per atstumą, bet tas, kurios su juo gyveno, žalodavo iš visų jėgų. Jis, pavyzdžiui, galėdavo skaityti paskaitą savo žmonai dėl to, kad ji lupasi kiaušinį iš kito galo ir sugadinti visiems nuotaiką visai dienai.
Jis mane labai mylėjo, bet aš negalėčiau pasakyti, kad aš jį mylėjau besąlygiškai.
– Ar esate stipri moteris?
– Turbūt visiems atrodo, kad aš esu stipri, bet iš tikrųjų nesu labai stipri, o šiuo metu aš esu ir silpna, ir pažeidžiama, ir pakankamai sužalota. Tačiau savo akimis mačiau, kad net mirtis gali būti šviesi. Nėra taip, kad aš sėdėčiau ir žliumbčiau, aš turiu jėgų gyventi, eiti, viską daryti, tvarkyti, dirbti. Prisiplanavau naujų darbų, susigalvosiu ir naujų tikslų. Šiuo metu renku medžiagą apie Gintą, jo nuveiktus darbus, ir kai šitą etapą baigsiu, padėsiu jį į lentyną ir laikysiu, kaip gražiausią savo prisiminimą.
– Kokios, Jūsų manymu, yra pagrindinės stiprios moters taisyklės?
– Manau, kad pagrindiniai, svarbiausi dalykai gyvenime galioja ir moterims, ir vyrams. Vienas jų – nebėgti nuo atsakomybės. Išbūti visose situacijos, kuriuose lemta išbūti, nesirinkti lengvo kelio. O svarbiausia yra būti sąžiningam pačiam sau.
